Tarptautinėje parodoje - dėmesys pacientų reabilitacijai

Prieš kelias dienas Užsienio reikalų ministerijos surengtos tarptautinės aukštųjų technologijų parodos „ICT 2013“, skirtos šalies pirmininkavimui ES, metu visi norintieji galėjo susipažinti ir su medicinos naujovėmis. Tačiau Lietuvos technologijų išradėjai pripažįsta, jog medicina šalyje išlieka konservatyvi, todėl į jų projektus neretai žiūrima skeptiškai.

Palengvins medikų darbą

Europos šalių aukštųjų technologijų kūrėjus pastaruoju metu vis labiau domina pacientų reabilitacijos galimybės ne klinikoje, o namuose. „Gydymas namuose visų pirma palengvina medicinos įstaigų darbą, mažina specialistų darbo krūvį, taip pat reikalauja mažesnių finansinių išlaidų“, - sako reabilitacijai po įvairių traumų skirto rankos egzoskeleto kūrėjas iš Italijos nacionalinio tyrimo instituto. Jo nuomone, labai svarbu sudaryti sąlygas sveikstantiesiems atlikti reabilitacijos pratimus ne tik klinikose, bet ir namie.

„Į reabilitaciją bandoma žvelgti naujai, joje taikyti ne tik įprastus fizinius pratimus bet ir kompiuterinius žaidimus. Šis įrenginys, priverčiantis pacientą judinti sužeistą ranką, leidžia fiksuoti judesių duomenis, stebėti pažangą. Tai motyvuoja žmogų atlikti nustatytą kasdienių treniruočių kiekį. Programa taip pat leidžia persiųsti treniruočių duomenis ir pažangos rezultatus tiesiogiai gydytojui, todėl pacientas neprivalo kasdien važiuosi į gydymo įstaigą. Taip, kol kas robotai, naudojami medicinoje, yra brangūs, tačiau mes sukūrėme daug pigesnį egzoskeletą. Norime, kad ateityje jie būtų prieinami visiems pacientams.“, - sako parodos dalyvis.

Būtinybę „perkelti“ reabilitaciją iš ligoninių į namus pabrėžia ir Lucia Billeci atstovaujanti projektą „Michelangelo“. Šis skirtas vaikų, sergančių autizmu, reabilitacijai. „Vaikų, sergančių autizmu, skaičius kasmet didėja, todėl būtina rasti šios problemos sprendimą. Naujosios technologijos tikrai galėtų palengvinti medikų darbą, praplėsti jų taikomus gydymo būdus, o taip pat suteikti sąlygas bent dalį reabilitacijos atlikti namuose, ne stacionare“, - sakė italė. 

L.Billeci taip pat įsitikinusi, kad jų reabilitacijai sukurta „kepurė“ padės ir medikui – šis galės lengviau parinkti kiekvienam pacientui tinkančius pratimus, gydymą. „Mūsų sukurtas prietaisas registruoja vaikų reakcijas į aplinką, smegenų veiklos aktyvėjimą. Į specialią kepurę įmontuotos kameros, kuriuos fiksuoja vaiko matymo lauką. Visa tai padeda terapeutui lengviau suprasti koks gydymas labiausiai efektyvus kiekvienu individualiu atveju. Jei tam tikrų pratimų atlikimas nesukelia jokių vaiko reakcijų, juos galima pakeisti kitu“, - apie išradimo pritaikymo galimybes pasakojo L. Billeci.

Gydys kompiuteriniai žaidimai

Lietuvos aukštųjų technologijų atstovai neatsilieka nuo kitų Europos valstybių specialistų ir taip pat siekia skatinti naujausių išradimų panaudojimą medicinoje. „Mes sekame pasaulines aukštųjų technologijų tendencijas ir siūlome naujausius išradimus, kuriuos galima pritaikyti pacientams gydyti. Šiuo metu dirbame dviem kryptimis. Pirmoji - tai reabilitacija paremta vaizdo žaidimais, antroji kryptis – portalo įkūrimas, kuriame saugomi visi apie sergančiojo reabilitaciją surinkti duomenys. Vaikai juda, žaidžia, tuo tarpu mūsų įdiegta sistema surenka visą informaciją apie jų sveikatos būklę – reakcijos greitį, judesių kokybę. Šią informaciją gali peržiūrėti gydytojas, jis įvertina paciento progresą“, - sako aukštųjų technologijų kūrėjas Robertas Tamošaitis.

Vyras pripažįsta, jog projektas dar nėra pabaigtas: „Šiuo metu dirbame su Santariškių klinikų Vaikų ligonine, Reabilitacijos centru, norėdami išsiaiškinti visas kompiuterinių žaidimų reabilitacijoje panaudojimo galimybes.“

Vaizdo žaidimų pritaikymas reabilitacijoje yra naujovė, tačiau sparčiai populiarėja pasaulyje.

Aukštųjų technologijų atstovai vienbalsiai tikina, kad iki 2020 metų maždaug pusė ligoninių pasaulyje naudos vaizdo žaidimus reabilitacijoje. „Žaidimai motyvuoja, skatina pacientus atlikti pratimus, todėl sveikimo procesas tampa greitesnis“, - tvirtina R.Tamošaitis.

Teks palaukti

Tiesa, tik iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, jog revoliucija reabilitacijoje jau čia pat. Lietuvoje jos greičiausiai dar teks palaukti. Antai mokslinių tyrimų finansavimas šalyje ne kaži koks, o ir siūlymas pagyti žaidžiant įtikina ne visus.
„Mūsų niekas nefinansuoja, susikūrėme dėl idėjos ir vedini gerų tikslų. Ieškome privačių finansavimo šaltinių. Produktas bus skirtas ne Lietuvos rinkai, nes mūsų šalyje šis projektas komerciškai būtų pasmerktas žlugti. Todėl bendraujame su kitų šalių gydymo įstaigomis, sveikatos apsaugos institucijomis – Izraelio, Malaizijos, dabar bandome užmegzti ryšius su Italija, Ispanija, Jungtine Karalyste“, - prisipažino R.Tamošaitis. Tačiau vyras tikina, jog medicina - konservatyvi sritis ne tik Lietuvoje, kitose šalyse neretai taip pat priešinamasi naujovėms: „Medicina yra konservatyvi, todėl į mūsų siūlomą reabilitacijos būdą kartais žvelgiama įtariai. Tačiau yra ir entuziastų, kurie supranta šio projekto naudą.“ 

Tai ne vienintelis naujas lietuvių išradimas, skirtas medicinos paslaugoms gerinti, kurio mūsų šalyje įsigyti negalėsime. Neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai kartu su mokslininku sukūrė logopedinį žaislą vaikams, padėsiantį lavinti jų kalbą, interaktyviai mokytis atpažinti daiktus, skaičių bei raidžių pavadinimus. Tačiau žaislo išradėjai studentai Linas Sidaras ir Marius Gailius bei KTU dirbantis Darius Jegelevičius pabrėžia, jog jų produktas Lietuvai nebus skirtas – jis per artimiausią pusmetį atsiras Skandinavijos rinkoje.

Tarp kitko:

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ susibūrė apie 5 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio.

Parodos metu buvo sukurta speciali erdvė aukštųjų technologijų specialistams iš Lietuvos.

ICT 2013 konferencijoje mokslininkai, akademikai, specialistai aptarė su inovacijomis bei moksliniais tyrimais susijusius klausimus.

Konferencijos atidaryme dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ana Daukševič