Tabako direktyva: kas privertė Europos Parlamentą apsigalvoti?

Prieš kelis mėnesius Sveikatos apsaugos ministerija nustatė savo tikslą Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai laikotarpiui - užkirsti kelią Tabako direktyvos priėmimo vilkinimui ir įgyvenimui ES. Tačiau šiandien vis dar stovime pusiaukelėje - Europos Parlamentas ne tik neturi vieningos nuomonės, bet ir atidėjo jos svarstymą dar mėnesiui.

Namų darbus atliko

Europos Parlamentas (EP) tarti žodį dėl Tabako direktyvos turėjo jau šiomis dienomis, tačiau neseniai tokių planų atsisakė. Parlamento vadovybė priėmė sprendimą klausimo neįtraukti į rugsėjo EP posėdžių programą ir balsuoti dėl Tabako direktyvos tik spalio mėnesį. Toks nutarimas nustebino ne vieną, nes joks argumentuotas ir racionalus paaiškinimas nebuvo pateiktas.

„Europos sveikatos taryboje po ilgų derybų rastas kompromisas, suformulavome poziciją bei teikėme ją EP. Sveikatos taryba neturi bendro požiūrio į klinikinių tyrimų, medicinos prietaisų bei kitas direktyvas, tačiau Tabako direktyvos namų darbus jau atliko. Todėl tikėjomės, jog ir Parlamentas nedels padaryti savųjų ir jau šį mėnesį žinosime jo poziciją dėl pateikto dokumento“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Jis neslėpė, jog jokiais techniniais ar procedūriniais nesklandumais EP pasiaiškinti negali, todėl Direktyvos priėmimo vilkinimo priežastys slypi kitur.

Kam naudingas vilkinimas?

Nuvykęs į Europos sveikatos aljanso konferenciją, rugsėjo pradžioje V.P.Andriukaitis susipažino su jos metu pateikta žiniasklaidos informacija apie tabako kompanijų planus. Šie buvo aprašyti dar 2011-2012 metais. Juose nurodomas veiksmų planas, tabako kompanijų lobistų susitikimai su EP nariais, kurių buvo net 233. Programoje nurodyti argumentai, kuriuos būtina naudoti konkrečiose šalyse siekiant Tabako direktyvos priėmimo stabdymo. 

Europos parlamento pirmininko Martino Schulzo nuomone, toks lobistų įsitraukimas į EP veiklą verčia sunerimti ir netgi paskatinti ES piliečius suabejoti EP veiklos objektyvumu. M.Schulzas po nutarimo atidėti Tabako direktyvos svarstymą nuogąstavo, jog tai - EP atsakomybės problema.

Lobistų veikla EP pasireiškia tiesioginiais susitikimais su parlamento nariais. Pagal Briuselyje pristatytą tabako kompanijų „strategiją“ apie 31 proc. EP narių buvo vienaip ar kitaip paliesti lobistų. Nors jų veikla yra įteisinta, bet stebina, jog šiuo atveju pasirinktas individualių parlamentarų paveikimas. Jokia kita industrija neorganizavo tokios kampanijos.

„Iš pradžių išgirdęs apie Tabako direktyvos svarstymo atidėjimą, maniau, jog tai mažai tikėtina - EP gyvena priešrinkiminėmis nuotaikos, o Europos piliečiai laukia konkrečių veiksmų, susijusių su tarptautinės tabako konvencijos įgyvendinimu ir Tabako direktyvos griežtesniu reglamentavimu. Skelbiami tabako pramonės žalos skaičiai – žiaurūs. Netenkama apie 700 tūkst. ES piliečių gyvybių, beveik 13 mln. ES gyventojų kenčia nuo ligų, susijusių su rūkymu. ES šalys kasmet už tai sumoka milijardus litų“, - trečiadienį sakė V.P.Andriukaitis.

Kontrabandos neskatina

Vienas pagrindinių Direktyvos priešininkų argumentų – jos įgyvendinimas paskatins kontrabandinių cigarečių gabenimą į Lietuvą ir kitas ES šalis. Tačiau, panašu, jog šie teiginiai nuolatos kartojami ne šiaip sau. Pristatytoje tabako kompanijų strategijoje netgi konkrečiai nurodyta, kokie argumentai ir kokiose šalyse būrų veiksmingiausi. Antai, Graikijoje siūloma pabrėžti nuostolius žemės ūkiui, prarastas darbo vietas, jeigu Tabako direktyva bus priimta. Tuo tarpu Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse visuomenės nuomonę geriausia paveikti pasitelkus kontrabandos didėjimo „kortą“.

Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos Kopenhagos biuro tyrimų rezultatai skelbia visai ką kita. Anot jų, kontrabanda yra susijusi su korupcija, tradicijomis bei įpročiu nemokėti mokesčių. Tačiau didinant akcizus tabako gaminiams įplaukos į šalių biudžetus tik didėjo, gyventojai nepradėjo pirkti daugiau kontrabandinių cigarečių.

Sveikatos apsaugos ministras stebisi, jog organizacija „Lietuva be šešėlio“, tvirtindama kovojanti su korupcija, prieš porą dienų surengtoje konferencijoje rėmėsi ne PSO tyrimų išvadomis dėl korupcijos, o būtent Tabako kompanijų argumentais. Jis taip pat pabrėžė, jog nutylima ir apie tabako direktyvoje numatytas plačias priemonės kovoti su korupcijos reiškiniu. „Direktyvoje yra visas pluoštas priemonių kaip tik ją stabdyti. Nurodytas reikalavimas, kad kilmės šalis paženklintų kiekvieną tabako gaminio pakuotę ir ši būtų atsekama, tokiu būdu galima nustatyti, į kurią šalį nukeliavo gaminys“, - aiškino V.P.Andriukaitis.

Vaizdo perspėjimai – veiksmingiausi

Tabako kompanijos siekia sumažinti atgrasančių vaizdo ir teksto perspėjimų ant cigarečių pakuočių dydžius, nes būtent jie labiausiai veikia žmonių sąmonę. Šiuo metu Direktyvoje nustatyta, jog šie perspėjimai turi užimti 75 proc. visos pakuotės paviršiaus, tuo tarpu tabako gamintojams atrodo, jog tam pakaktų skirti ir 50 proc.

„Lietuvoje tabako kompanija „Philip Morris“ gamina cigaretes Lotynų Amerikos šalims, Australijai – jose pakuotės privalo turėti dideles, atgrasančias reklamas, todėl žino, kas jų laukia, jei tokie reikalavimai bus įteisinti ir ES šalyse. Įvedus šį reikalavimą tabako gaminių vartojimas krenta labai ženkliai“, - tikino sveikatos apsaugos ministras.

Jaunų žmonių rūkymas – viena didžiausių ES šalių problemų, todėl pagrindiniai Tabako direktyvos uždaviniai – atgrasinti būtent jaunuomenę nuo šio žalingo įpročio. Tyrimai rodo, kad suaugę žmonės stengiasi mesti rūkyti ypač, kai pajaučia pirmuosius rūkymo sukeltus negalavimus. Jie kreipiasi į šeimos gydytojus, tačiau vaikų ir paauglių psichologinės nuostatos visai kitokios. Jiems rūkymas yra mados, populiarumo ženklas. Tuo puikiausiai pasinaudoja tabako pramonė nuo paauglystės užsiaugindama vartotoją.

„Keliaudamas į ministeriją mačiau Salomėjos Neries gimnazistus rūkančius ir įteikiau mūsų paruoštus lankstinukus, kuriuose vaizdžiai nurodytos rūkantiems gresiančios ligos. Būtent vaizdinė medžiaga – paveikslas labiausiai paveikė rūkiusį jaunimą. Todėl galime spręsti, jog tai tikrai efektyvi priemonė, kurios įteisinimui, dėl suprantamų priežasčių, priešinasi tabako kompanijos“, - konferencijos metu papasakojo V.P.Andriukaitis. 

PSO tabako konvencijos monitoringo grupė pastebi, kad stiprėjant kovai su rūkymu, tabako industrija šią kovą pralaimi. Skaičiuojama, kad jei veiksmai, skirti mažinti tabako vartojimui ir toliau bus intensyviai taikomi, maždaug po 100-150 metų rūkalai gali būti išgyvendinti iš rinkos.

Komentaras:

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga:

-Šiomis dienomis tabako gamintojų užsakymu buvo atlikti tyrimai ir kitų organizacijų lūpomis išplatintos žinutės apie tai, kad ES Tabako produktų direktyvoje (Direktyva) numatytos kontrolės priemonės sukels „apokalipsę“: padidins kontrabandą, nesumažins rūkalių skaičiaus ir t.t.

Tokie pramonės veiksmai nėra netikėti. Tabako gamintojai mobilizuojasi ir imasi aktyvių veiksmų, kuriais siekiama atidėti ar iš viso sukliudyti naujos Direktyvos priėmimui. „Philip Morris International“ vidaus dokumentai atskleidžia, kad šios bendrovės tikslas yra sužlugdyti direktyvą, o tam, kad šis tikslas būtų pasiektas į Europos Parlamentą buvo pasiųsta daugiau nei 160 lobistų armija.

Dažnai tiek tabako, tiek alkoholio gamintojų naudojamas triukas – tendencingai sukurptos visuomenės apklausos. Yra keli būdai, kaip gauti rezultatus, kurių nori: nedaryti jokios apklausos ir rezultatus parašius pačiam sumokėti pinigus, kad kažkas juos paskelbtų; klausti klausimų, kurių atsakymus gali sąmoningai padiktuoti tokius, kokius norėtum išgirsti; klausti netinkamos grupės žmonių.

Viename tokiame tyrime teigiama: „Respondentai mano, kad direktyva ne tik nesumažins rūkančiųjų skaičiaus, bet dar ir padidins kontrabandą. Uždraudus mėtines ir plonas cigaretes, žmonės jų dairysis nelegalioje rinkoje – taip mano 90 proc. apklaustųjų“. Tačiau tyrime dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų, iš kurių 270 galėjo būti rūkančiųjų (Lietuvoje rūko apie 27 proc. gyventojų). Pagal ES skelbiamus duomenis plonos ir mėtinės cigaretės kartu sudėjus sudaro apie 11 proc. rinkos. Vadinasi, jei skaičiuosime nuo visų gyventojų tai būtų apie 3 proc.

Taigi, iš 1000 apklaustųjų tik 30 iš tikrųjų teoriškai galėjo atsakyti į klausimo esmę, nes ji buvo susijusi su jų elgesiu. Kyla klausimas, ar apskritai galima daryti kokias nors išvadas iš šio tyrimo? Paprastai tokių tyrimų paklaidos siekia ne mažiau kaip 3 proc., o šiuo atveju tiek gyventojų sudarė tikslinę grupę.

Belieka tikėtis, kad visuomenė ir politikai bus pakankamai kritiški ir supras, kad tabako gamybos kompanijos niekada nenorėjo ir nenorės, kad mažėtų jų produktus vartojančių žmonių skaičius ir tokiu būdu mažėtų jų pelnas.

Ana Daukševič