Ministrų taryboje – nuo tvarių sveikatos sistemų iki rūkymo prevencijos

Šią savaitę Vilniuje dvi dienas vyko Neformali Europos Sąjungos šalių narių sveikatos apsaugos ministrų taryba. Tai pirmoji Neformali taryba Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, kurioje aptarti šalims narėms aktualūs sveikatos apsaugos klausimai.Tikimasi, kad  pirmi­nin­ka­vi­mo me­tu Lietuvai pavyks suderinti be­sis­kiriančias vals­ty­bių narių  po­zi­ci­jas dėl Ta­ba­ko produktų di­rek­ty­vos ir ji bus pri­im­ta dar šie­met.

Aptartos trys klausimų grupės

Ministrų taryba  koncentravosi ties trimis pagrindinėmis temomis - tvarios sveikatos apsaugos sistemos, vyresnio amžiaus žmonių psichinė sveikata ir jaunimo rūkymo prevencija. 

Diskusijoje dalyvavę delegatai sutarė dėl sveikatos apsaugos sistemų esamos situacijos vertinimo ir pritarė sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio išvardintiems sveikatos apsaugos sistemų iššūkiams. Diskusijos dalyviai pritarė nuomonei, kad reikia sprendimų, kaip užtikrinti sveikatos apsaugos sistemų prieinamumą ir piliečių poreikių patenkinimą. Tvarios sistemos, pasak Neformalios sveikatos apsaugos ministrų tarybos dalyvių, yra kryptis, kuria turėtų žengti ES valstybės narės.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad vyresnio amžiaus žmonių fizinės ir psichikos gerovės klausimas  nuolat aktualus ir ieškojo sprendimų,  kaip, kintant demografinei ir ekonominei padėčiai, užtikrinti tinkamą vyresnių žmonių sveikatos apsaugą.

Neformali ministrų  taryba ypatingą dėmesį  skyrė jaunimo  rūkymo prevencijai.

„Tokie susitikimai galbūt net yra svarbesni nei tie, kuriuose realiai priimami sprendimai, nes geros orientacinės diskusijos tarp tų, kurie politiniu lygmeniu atsakingi už Europos valstybių narių sveikatos sektorius  tomis temomis, kurias pasiūlė pirmininkaujanti valstybė, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir su Komisija, gali būti labai naudingos“,- susitikimą apibendrino ES Sveikatos ir vartotojų reikalų komisaras Toni Borg.

Tvarios sistemos – efektyvios

Pasibaigus  diskusijoms,  įvyko ES Sveikatos ir vartotojų reikalų komisaro Toni Borg ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  Vytenio Povilo Andriukaičio spaudos konferencija.

„Sveikatos apsaugos sistemos visoje Europos Sąjungoje susiduria su bendrais  iššūkiais.  Įvardinčiau keturis pagrindinius – pirmiausia demografiniai pokyčiai, toliau – viešųjų finansų jautrumas, naujausių technologijų įsisavinimas ir didėjanti sveikatos paslaugų vartojimo nelygybė. Norint užtikrinti prieinamą ir kokybišką sveikatos apsaugą, ES narės turi rasti sprendimą ir tik tvarios sveikatos apsaugos sistemos yra galimas atsakymas į šį klausimą“,- kalbėjo ministras V.P.Andriukaitis.

Tvarios sveikatos sistemos  yra efektyvios arba privalo būti efektyvios, kad būtų tvarios. Jos turi būti pagrįstos racionaliu lėšų naudojimu, biudžetai turi būti labai atidžiai stebimi ir subalansuoti, turi būti diegiamos modernios vadybos sistemos. Visuotinį medicinos prieinamumą  turi užtikrinti reformos.  Sistemų valdymas turi būti paremtas ne sveikatos paslaugų mažinimu, bet jų restruktūrizavimu, nes mažinant  paslaugas  ir finansus,  tai  gali  visai Europai atsiliepti kur kas brangiau.

„Sutarėme, kad naujausių technologijų, būtinų pokyčių diegimas sveikatos sistemose yra ne išlaidos, o investicijos“,- sakė ministras.  Sveikatos sektorius yra labai imlus  investicijoms ir inovacijoms, todėl  jis turi ieškoti pusiausvyros tarp inovacijų ir solidarumo principo.  

Pasak komisaro T.Borg, sveikatos sistemų tvarumo klausimai aktualūs ne tik valstybėms, išgyvenančioms  sunkias finansines problemas, bet ir finansiškai tvirtoms. „Kasmet prieš vasarą pateikiamos konkrečios rekomendacijos ir jeigu pažvelgsite į  rekomendacijas, susijusias su sveikatos sektoriumi, ten rasite ir valstybių, kurių niekados nereikėjo finansiškai gelbėti, bet ir joms reikia reformuoti savo sveikatos sistemas“,- sakė T.Borg.

„Leitmotyvas taryboje vakar ir šiandien buvo toks – ekonominė krizė neturi tapti sveikatos sistemos  krize, – kalbėjo T.Borg. – Leiskime lėšas racionaliau“.  Komisaras teigė, kad yra būdų, kaip išleidžiant mažiau lėšų  gerinti sveikatos apsaugos sistemos darbą, ir vienas jų – e. sveikatos diegimas.

Senstanti  visuomenė turi išlikti sveika

Diskutuodami apie vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, susitikimo dalyviai pripažino,  kad apie 11 proc. ES populiacijos žmonių turi psichikos sutrikimų. Bent 10-15 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių kenčia nuo depresijos. Virš 5 mln. ES gyventojų  serga demencija. Vyresnio amžiaus žmonės yra savižudybių rizikos grupėse. „Mes pabrėžėme psichikos problemų turinčių asmenų integravimą į bendruomenę, visuomenės požiūrio keitimą, destigmatizacijos priemonių taikymą. Akivaizdu, kad turime kalbėti apie tai, jog senėjanti visuomenė turi išsaugoti aukštus sveikatos standartus“,- kalbėjo ministras. Vyresnio  amžiaus žmonės  kuria didelę pridėtinę vertę ir jų ankstyvas pasitraukimas iš darbo rinkos gali atnešti daug nuostolių. „Sutarėme, kad būtina stiprinti ligų prevencijos programas, būtina pasiūlyti programas vyresnio amžiaus žmonių bedarbystės mažinimui, būtina psichikos sutrikimų turinčius žmones įtraukti  į užimtumo programas. Turime sukurti strategijas, kad jos užtikrintų kuo geresnę sveikatą vyresnio amžiaus žmonėms“,- pabrėžė V.P.Andriukaitis. Taip pat labai svarbu mažinti stresą darbo vietose ir psichikos negalią turinčius žmones integruoti į bendruomenes. 

Anot komisaro T.Borg, diskutuota ne tik apie ekonominį  produktyvumą, tarsi Europos Sąjunga būtų ekonominė mašina, kurią reikėtų sutepti ir pasirūpinti instrumentų sveikata, kad mašina gerai veiktų. „Sveikata yra vertybė savaime. Ilgas gyvenimas yra vertybė, mes didžiuojamės tuo, kad gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje auga. Svarbu, kad tas ilgas gyvenimas būtų dar ir sveikas“,- pabrėžė T.Borg.

Bendra nuomonė – rūkymas žudo

Kalbėdami apie jaunimo rūkymą, diskusijos dalyviai įvardijo susiklosčiusią  grėsmingą situaciją.  Europos Sąjungoje rūko 18 mln. jaunų žmonių. 70 proc. rūkančiųjų pradėjo rūkyti dar iki 18 metų. 94 proc. rūkančiųjų rūkė iki jiems sukako 25 metai.

„Skaičiai yra sukrečiantys. Per XX-ąjį amžių nuo rūkymo sukeltų ligų mirė virš 100 mln. žmonių, tai yra tiek, kiek per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus“.

Tabako pramonė ieško naujų marketingo būdų, kaip auginti vartotoją. Ieškoma įvairių patrauklių priemonių, bandoma kvapais maskuoti tabako dvoką, propaguojamos elektroninės cigaretės,  ieškoma būdų, kaip paveikti jauną vartotoją per modernias komunikacijos priemones, internetą.  Todėl reikia ieškoti naujų metodų, kad tai neskatintų rūkymo jaunimo tarpe.

V.P.Andriukaičio teigimu,  bendras visų šalių narių požiūris yra   aiškus -  rūkymas žudo.

 Ministras atkreipė dėmesį, kad ES pasirašė PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, todėl turi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus  ir būti lyderiu tabako kontrolės ir prevencijos srityje.

„Jaunimo rūkymo mažinimo programos turi būti labai plačios, turi apimti ir vaikus, ir paauglius, turi apimti švietimą ir daugelio elgesio modelių formavimą. Valstybės narės turi išties pasistengti skatinti sveiką aplinką, propaguoti aplinkos be rūkymo, be dūmų iniciatyvas.

T.Borg priminė, kad  Komisija Tabako direktyvą pasiūlė praeitų metų gruodžio 19 dieną. Birželio 21 dieną valstybės narės dar pirmininkaujant Airijai, smarkiai remiant Lietuvai, pasiekė bendrą susitarimą dėl direktyvos.  Europos Parlamentas rugsėjo mėnesį plenariniame posėdyje planuoja dėl jos balsuoti.   „Per tą laiką pirmininkaujanti Lietuva turės suderinti besiskiriančias pozicijas ir pasiekti susitarimo. Tikiuosi, iki šių metų pabaigos direktyva galėtų būti patvirtinta dar pirmininkaujant Lietuvai“,- vylėsi T.Borg.

V.P.Andriukaičio manymu, nors rugsėjo 11 balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje gali atverti dar daug diskusijų,   ES gali pasiekti bendro rezultato  ir priimti direktyvą ir tai būtų gera  dovana artėjantiems kitų metų Europos Parlamento rinkimams arba ji galėtų būti priimta Graikijos pirmininkavimo  pirmųjų  mėnesių  metu.

Ta­ba­ko ga­mi­nių di­rek­ty­vo­je nu­ma­ty­ta, kad vi­sos ta­ba­ko pa­kuo­tės ES ša­ly­se pri­va­lės bū­ti pa­žy­mė­tos vaizdiniais ir tekstiniais  įspėjimais apie svei­ka­tai gre­sian­tį pa­vo­jų, ku­rie užims 75 proc. pakuotės  pa­vir­šiaus.  Taip pat nebeliktų mėtinių ir plonų cigarečių.

Algirdas Valentas