Svajonei groti Pasaulio medikų orkestre buvo lemta išsipildyti

„Kai paimu smuiką, dingsta ir nuovargis, ir blogos emocijos. Pagriežus bent pusvalandį po to galiu nuversti kalnus. Jei kelias dienas nepagroju - laužia sąnarius“, - taip prieš ketverius metus pokalbį apie aistrą muzikai pradėjo visuomenės sveikatos specialistė Indrė Chmieliauskaitė (35 m.). Tuomet jauna moteris pasakojo apie nuotykius ir patirtį griežiant Europos medicinos studentų orkestre bei prasitarė turinti svajonę patekti į Pasaulio medikų orkestrą ir groti Japonijoje. Svajonei buvo lemta išpildyti.

Žavi idėja

„Labiausiai šioje veikloje mane žavi orkestro idėja, kad medikai padėti žmonėms gali ne tik gydydami, bet ir muzikuodami. Koncertų metu surenkamos lėšos skiriamos organizatorių pasirinktai labdaros sričiai. Per tuos metus teko prisidėti ne prie vienos klinikos ar skyriaus pastatymo“, - pasakoja Indrė, pirmą kartą prie Pasaulio medikų orkestro prisijungusi prieš trejus metus Vašingtone.

„Rugsėjo 11-oji – ypatinga mano gyvenime, nes lygiai prieš trylika metų tą dieną savanoriavau kaip vertėja Čikagos oftalmologams, atvykusiems konsultuoti Lietuvos gyventojus Antakalnio poliklinikoje. Visą savaitę dirbdami nuo ryto iki vakaro jie ištyrė ir akiniais aprūpino kelis tūkstančius pacientų. Kai išgirdome apie tragediją Niujorke, kuomet į bokštus dvynius rėžėsi du lėktuvai, negalėjome tuo patikėti. Kitą rytą Antakalnio poliklinikos salėje visi tuo metu buvusieji - medikai ir pacientai - tylos minute pagerbėme žuvusiuosius, aš sugrojau F.Šuberto „Ave Maria“. O po dešimties metų tą pačią dieną grojau su Pasaulio gydytojų orkestru jau anapus Atlanto... Į koncertą iš Čikagos atvyko ir optometrijos profesorė, su kuria susipažinome Vilniuje. Ji prisiminė, kaip verkė Antakalnio poliklinikoje, o priėjusi lietuvė močiutė išsiėmusi nosinę šluostė jai ašaras ir lietuviškai guodė“, - pasakoja Indrė.

Diena, pakeitusi gyvenimus

Šiemet, kovo 11-ąją, kad ir kaip simboliška būtų, I.Chmieliauskaitė grojo Japonijoje. Prieš trejus metus būtent šią dieną Japoniją sukrėtė požeminiai smūgiai, sukėlę cunamį ir sutrikdę Fukušimos atominės elektrinės darbą. Tūkstančiai žmonių neteko artimųjų, darbo, namų, cunamio bangai užgriuvus ligonines žuvo daug medikų ir jų pacientų.

„Į Tokiją susirinko 93 muzikuojantys gydytojai iš 20 pasaulio šalių. Pakeliui surengta ekskursija, po repeticijų orkestras išvyko į Fukušimos prefektūroje įsikūrusį Iwaki miestą, kuriame iki šiol laikinose pastogėse glaudžiasi nuo cunamio bangos nukentėję žmonės. Iki šiol likę daug apgriautų pastatų, bylojančių apie dieną, pakeitusią tūkstančių japonų gyvenimą... Vietinis gydytojas pasakojo, kad per 36 metus šeimos gydytojo darbo praktikos regėjo daugelio žmonių mirtį, tačiau būtent ši nelaimė ypač atskleidė būties trapumą“, - pasakoja I.Chmieliauskaitė.

Orkestras susitiko su Iwakio vaikais ir tragedijos liudininkais. Miesto moksleivių choras su orkestru atliko keletą japoniškų dainų, tarp jų – Japonijos nacionalinio televizijos kanalo užsakymu sukurtą dainą kovo 11-osios aukoms atminti – „Hana wa saku“ („Težydi gėlės“). Pasak Indrės, šis kūrinys sugraudino ir orkestrą, ir publiką. Lapkritį pasaulio gydytojų orkestras koncertuos Čilėje.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

„Smuikas - meilė iš pirmo žvilgsnio. Kai pirmą kartą nuėjau į simfoninio orkestro koncertą, iš visų muzikantų labiausiai įsižiūrėjau į smuikininkus. Po koncerto tėvų tiesiog reikalavau, kad nuvestų mane į užkulisius. Norėjau pačiupinėti tą instrumentą“, - prisimena Indrė Chmieliauskaitė. Po pirmos pažinties su smuiku šešiametė mergaitė atsidūrė Telšių muzikos mokykloje. „Pasiklausiusi, kaip groja mokytoja, maniau, kad ir aš vos paėmusi smuiką griešiu lygiai taip pat. Bet vietoj jo gavau stalo teniso kamuoliuką, su kuriuo mokytoja liepė atlikinėti specialius pratimus. Žinoma, buvo visko: ir nusivylimų, ir krokodilo ašarų, bet minties mesti - niekada. Taip ir likau visam gyvenimui su smuiku“, - pasakoja Indrė.

Paklausta, kodėl smuikininkės karjerą iškeitė į mediciną, jauna moteris šypsosi: „Pamaniau, kad man būtų mieliau pasilikti smuiką kaip hobį, kad neprarastų žavesio ir netaptų rutina. Dabar matau, kad tai pasiteisina.“

Apie orkestrą:
Mintis muzikuojančius pasaulio medikus suburti į simfoninį orkestrą kilo vokiečiui prof. S. Willich‘ui. Pirmasis koncertas įvyko 2007 m. Berlyno filharmonijoje. Norintieji groti orkestre privalo turėti muzikinį ir medicininį išsilavinimą, gerai valdyti instrumentą ir turėti grojimo orkestre patirties. Kai kuriose pasaulio šalyse yra nacionaliniai, miestų ar net atskirų klinikų gydytojų orkestrai, todėl kasmet būna daug norinčių groti pasaulio orkestre. Orkestras susirenka du kartus per metus skirtingose pasaulio šalyse. Kiekvienam kartui būna atskira dalyvių atranka. Kiekvieno koncerto metu renkama labdara. Šiuo metu koncertuose yra groję beveik 900 įvairių specialybių medikų (daugiausia – vidaus ligų ir bendrosios praktikos gydytojų) iš 46 šalių.

Evelina Machova