Garis Kasparovas: apie šachmatus, politiką ir Alzhaimerį

Šachmatų didmeistris Garis Kasparovas (51m.) paklaustas, ar šachmatai ir politika turi ką nors bendro, nė minutės nedvejojęs atsako - ne. „Šachmatuose yra taisyklės ir nuspėjamas rezultatas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Putino Rusijoje yra visiškai atvirkščiai. Taisyklės keičiasi nuolat, rezultatas lieka tas pats“, - įsitikinęs pasaulio čempionas ir politikas.

- Esate žinomas ne tik kaip profesionalus žaidėjas, bet ir kaip politikas, aktyvus Rusijos valdžios kritikas. Kaip vertinate pastaruoju metu vykdomą Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu?

- Putinas (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – red. past.) šiuo metu eina neteisingu keliu. Tolesnė agresyvi politika ir Ukrainos aneksija - netinkami žingsniai. Bandymai stabilizuoti padėtį Ukrainoje tokiais būdais neefektyvūs. Tačiau sustabdyti šios politikos jis jau nebegali. Rusijos propaganda pastaraisiais mėnesiais pasiekė nesuvokiamas aukštumas. Ji primena stalininės ir fašistinės propagandos mišinį, nes kiekvienas žodis, kuris pasakomas, yra melas.

- Rusijoje dėl politinės veiklos esate nepageidaujamas asmuo. Ar jaučiate, kad esate persekiojamas dėl savo politikos ir kitose šalyse?

- Šiuo metu keliauju po pasaulį siekdamas pristatyti save, kaip kandidatą į FIDE (Tarptautinės šachmatų federacijos – red. past.) vadovo postą. Federacijos rinkimuose balsuoja apie 160 šalių ir viena iš jų yra Rusija. Manau, kad mano kampanijai tikrai turi įtakos faktas, kad Rusijos ambasada aktyviai palaiko mano oponentą (dabartinį FIDE vadovą Kirsaną Iliumžinovą - red. past.). Tačiau turint galvoje dabartinę padėtį Ukrainoje, Rusijos ambasadų veiksmai kitose šalyse gali turėti ir priešingą efektą.

- Kaip buvote sutiktas Lietuvoje?

- Esu dėkingas draugams Lietuvoje, kurie man suteikė galimybę apsilankyti jūsų šalyje ir pabendrauti su žmonėmis, politikais. Džiaugiuosi, kad turėjau progą jūsų šalyje pristatyti savo idėjas dėl šachmatų plėtros perspektyvų ir išdėstyti, kaip tam galima išnaudoti FIDE. Aišku, būtų buvę daug geriau, jei šis vizitas būtų įvykęs be milžiniško politinio užnugario. Normalus dialogas galimas tik tada, kai politikai išklauso abi konkuruojančias puses. Tuomet įvertina, kuris kandidatas geresnis. Tačiau aš vis dar šiek tiek suglumęs dėl nenoro procedūras atlikti demokratiškai. Nebūtina palaikyti ar ne kurį nors konkretų kandidatą. Svarbu, kad būtų vieninga kiekvienos šalies nuomonė.

- Esate įkūręs organizaciją „Kasparov Chess Foundation“, aktyviai dalyvaujate įvairiuose projektuose. Kodėl siekiate dar ir FIDE vadovo posto?

- Nes matau milžinišką organizacijos potencialą, kuris, mano nuomone, dabar nėra išnaudojamas. Organizaciją sudaro tūkstančiai, milijonai žmonių, iš kurių net ne visi moka žaisti šachmatais. Manau, kad mums reikia globalios šachmatų reformos.

Taip, dabar galiu skleisti savo idėjas per kitas organizacijas, bet greičiau ir efektyviau tai būtų darant kartu su FIDE. Tačiau jai reikia pokyčių, naujų žmonių.

- Iš profesionalaus šachmatų sporto jau pasitraukėte, tačiau šio žaidimo plėtra jums tokia svarbi. Kodėl?

- Manau, kad šachmatai atlieka savotišką socialinę funkciją. Vaikams tai gali būti prevencija nuo žalingų įpročių. Ispanijoje sėkmingai vykdoma daug socialinių programų, susijusių su šachmatais. Tuo metu suaugusieji žaidžia ieškodami vaistų nuo Alzhaimerio. Tai nėra universalus sprendimas visoms problemoms, tačiau yra atlikta įvairių tyrimų. Jie parodė, kad Alzhaimerio liga gali būti efektyviau pristabdyta, kai pacientas aktyviai žaidžia šachmatais. Tai sąlyginai nedidelis teigiamas efektas, tačiau nereikalaujantis milžiniškų investicijų.

- Bet ar šiais technologijų laikais, šachmatai nepraranda savo populiarumo?

- Manau, kad priešingai, šiuolaikinės technologijos ir socialiniai tinklai kaip tik gali prisidėti prie jų populiarinimo. Ypač, lyginant su kitomis sporto šakomis. Pavyzdžiui, žiūrėti teniso, krepšinio ar futbolo varžybas reikia didelio ekrano. Tuo metu šachmatams pakanka visiškai nedidelio telefono ekranėlio. Galima žaisti, mokytis, atlikti įvairias šachmatų užduotis bet kur – pakanka turėti mobilųjį telefoną. Manau, kad šiandien šachmatai turi unikalią galimybę išpopuliarėti labiau nei kada nors iki šiol.

- Politikai ir entuziastai kartais nesutaria, ar šachmatus priskirti sportui, ar tai tiesiog stalo žaidimas. Kurią pusę palaikytumėte jūs?

- Manau, kad šachmatai yra daugelio aplinkybių kombinacija. Tai yra ir sportas, ir žaidimas, tačiau taip pat mokslas ir menas. Šachmatai tuo ir ypatingi, kad negalime jų tiksliai apibrėžti. Jie keliavo per skirtingas tautas ir kultūras. Šimtmečius siekiančioje istorijoje jie nuolatos kito, kol galiausiai tapo tokiais, kokius matome šiandien.

Tarp kitko:

2008 m. Rusijos prezidento rinkimuose G.Kasparovas ketino varžytis su dabartinio prezidento V.Putino proteguotu Dmitrijumi Medvedevu. Tačiau Kasparovui nepavyko organizuoti privalomo kandidato rėmėjų susirinkimo. Kaip įtariama, dėl valdžios spaudimo, opozicijos kandidatui niekas nesutiko išnuomoti tinkamo dydžio salės.

Po to, kai įsitraukė į politinę veiklą, G.Kasparovas buvo ne kartą uždarytas į areštinę. Vienas tokių incidentų nutiko, protestuojant prieš grupės „Pussy Riot“ narių kalinimą. G.Kasparovas teigė buvęs sumuštas pareigūnų, taičiau pats buvo apkaltintas pareigūno apkandžiojimu. Tiesa, vėliau buvo išteisintas, paviešinus mėgėjiškus incidento vaizdo įrašus.

G. Kasparovas laikomas Rusijos didmeistriu, tačiau jis gimė Azerbaidžano sostinėje Baku. Jo motina buvo armėnė, tėvas žydas.

Nuo 1986 m. iki pasitraukimo iš profesionalaus sporto 2005 m., G. Kasparovas buvo FIDE reitingo lyderiu. Aukščiausias jo pasiektas reitingas - 2851 taškai – iki šiol nepralenktas.

1997 m. jis tapo pirmuoju čempionu, pralošusiu kompiuteriui, žaidžiant su standartine laiko kontrole. Viešame mače G.Kasparovas nusileido IBM superkompiuteriui pavadinimu „Deep Blue“.

Politikas apie G.Kasparovą:

Europarlamentaras, buvęs Lietuvos šachmatų čempionato prizininkas, Vytautas Landsbergis:

- Jis nebijojo stoti į opoziciją ir demonstracijose, ir patekti į kalėjimą, jis paaukojo šachmatų karjerą stodamas už Rusijos demokratiškesnę ateitį.

Bernardas Šaknys