Jackas Andraka: „Mokslo bendruomenėje yra vietos visiems“

Vunderkindas Jackas Andraka (17) – jauniausias pasaulyje vėžio diagnostikos tyrėjas. Būdamas paauglys, sukūrė ankstyvos stadijos kasos, kiaušidžių ir plaučių vėžio nustatymo būdą. Jo metodas, išradėjo teigimu, yra 168 kartus greitesnis ir 400 kartų jautresnis nei dabartiniai diagnostiniai testai bei kainuoja vos tris centus.

Jacko istorija greitai apskriejo pasaulį. Vaikinas pelnė ne vieną apdovanojimą ir buvo pasveikintas JAV prezidento Baracko Obamos. Kita vertus, jaunuolio išradimas iki šiol neišspausdintas jokiame recenzuojamame mokslo žurnale, o jo metodo prezentacijos sukėlė skeptišką dalies specialistų reakciją. Išskirtiniame interviu „Lietuvos sveikatai“ paauglys pasakoja apie išradimus, mokslo pasaulį ir netradicinę seksualinę orientaciją

- Prieš kelias savaites lankeisi Lietuvoje ir kalbėjai LOGIN konferencijoje. Kokie įspūdžiai iš vizito?

- Prieš atvykdamas apie jūsų šalį žinojau labai mažai. Buvo įdomu čia apsilankyti ir sutikti daug nuostabių žmonių. Renginys praėjo gražiai, o kalbėtojai dalinosi labai įdomiomis mintimis. Grįžęs namo vis dar pasakoju visiems apie puikų maistą bei Vilniaus senamiestį. Be to, parvežiau draugams gintaro.

- Išradai pigesnį ir greitesnį ankstyvos stadijos vėžio nustatymo būdą. Kaip šis metodas veikia?

- Mano idėja dar nėra išbaigta ir reikalauja daugiau tyrimų. Tačiau jos esmė labai paprasta. Per vienasienį anglies nanovamzdelį įmaišiau antikūnus į baltymą, kurio didesni kiekiai, kaip manoma, randami žmonėms, sergantiems kasos vėžiu. Po to pamerkiau filtravimo popieriaus juostelę į mišinį. Baltymui palietus juostelę, jis susijungė su antikūnais ir sukūrė didesnę molekulę, kuri pakeitė nanovamzdelių tinklo elektrines savybes.

- Ar prieš tai, kai tau kilo ši idėja, daug domėjaisi medicina bei vėžio diagnostika?

- Pradžioje net nežinojau, kas yra kasa, tad pradėjau domėtis nuo pačios pamatinės informacijos. Skaičiau daugybę straipsnių apie kasos vėžį bei jo diagnozavimo būdus. Tiesa, atrasti ką nors naujo nesitikėjau.

- Kai Džonso Hopkinso universiteto bei Nacionalinio sveikatos instituto profesoriams pasiūlei savo projektą, dauguma jį atmetė. Kodėl?

- Ko gero, skeptiškumui įtakos turėjo mano amžius. Man tuo metu buvo vos keturiolika, o profesoriai buvo ir taip užsiėmę savais tyrimais bei paskaitomis. Puikiai suprantu, kad jie neturi daug laiko bendrauti su vidurinių mokyklų moksleiviais.

- Kaip sureagavo šios srities mokslininkai, supratę, kad tavo idėja yra išties inovatyvi?

- Jiems tai paliko įspūdį. Specialistai man suteikė vertingų patarimų ir pastabų. Pavyzdžiui, būdamas keturiolikos naiviai maniau, kad juostelės gali greitai patekti į rinką. Tuo metu dar daug ko nežinojau.

- Tavo idėjos dar nebuvo paskelbtos jokiame recenzuojamame mokslo žurnale. Ar sulaukei kritikos iš specialistų?

- Žiniasklaidoje pasirodė raginimų kuo greičiau paskelbti straipsnį ir kritikos, kad kol kas to nepadariau. Tačiau daugelis mokslininkų supranta, kiek daug dar reikia nuveikti plėtojant juostelių metodą, todėl nuo kritikos susilaiko. Nors mano idėją perspektyvi, suprantu, kad iki jos išplėtojimo dar reikės nueiti ilgą kelią. Kaip tik todėl daug kalbu apie būtinybę vėžio tyrimams skirti didesnį finansavimą.

- Kokios įtakos metodas gali turėti medicinai bei vėžio diagnostikai ateityje?

- Manau, kad dėmesys, kurio mano darbas sulaukė viešojoje erdvėje, privertė daugelį rimčiau pažvelgti į galimybę vėžio bei aplinkos taršos nustatyme pritaikyti nanotechnologijas. Nemažai žmonių tuo jau užsiima.

- Ar turi naujų idėjų šioje srityje?

- Taip. Esu sujaudintas savo naujo projekto, kuris ką tik laimėjo svarbų konkursą. Naudoju mikroskysčių prietaisą taršai vandenyje nustatyti.

- Ką planuoji studijuoti ateityje?

- Manau, kad norėčiau studijuoti biomedicininę inžineriją. Man patinka konstruoti jutiklius.

- Kada pradėjai domėtis mokslu ir medicina?

- Kaip ir daugelis nuo pat vaikystės buvau labai smalsus. Mokslinio metodo mane išmokė mama. Nuo mažens mėgdavau kurti hipotezes ir jas tikrinti. Brolis ir tėvai noriai išklauso visų mano idėjų bei parodo jų trūkumus. Jie man daug padeda, kai turiu problemų ar patiriu nesėkmę.

- Vieniems mokslas svarbus dėl naujų technologijų, padedančių praktiniame gyvenime, o kitiems tai - pasaulėvaizdį transformuojantis mąstymo būdas. Ką moksle labiausiai vertini tu?

- Niekada nepamiršiu patarimo, kurį man suteikė mano mentorius: domėkis plačiai ir neapsiribok dabartine sritimi, nes geriausios idėjos gimsta skirtingų sričių sankirtoje. Atsitraukimas nuo siauros tyrimų krypties ir pažvelgimas į problemą naujomis akimis gali padėti įžiebti naujas inovacijas.

- Kokie mokslininkai tave įkvepia?

- Man pavyzdys - Elonas Muskas, nes jis nebijo rizikuoti, įgyvendindamas didžiausias svajones. Taip pat Marija Kiuri, laimėjusi dvi Nobelio premijas laikais, kai moterys nebuvo skatinamos užsiimti mokslu.

- Ar pasinėrus į mokslo vandenyną lieka laiko laisvalaikiui, hobiams?

- Lankstau origamius, važinėju kalnų dviračiais ir dievinu plaukiojimą baidarėmis. Kol mano laiko nesurijo kita veikla, buvau nacionalinės baidarių komandos narys. Be to, ne kartą laimėjau prizus tarptautiniuose matematikos konkursuose.

- Sulaukei daug dėmesio viešumoje. Ar jis nesunkina asmeninio gyvenimo?

- Keliauti po pasaulį ir dalintis patirtimi su žmonėmis man patinka. Mano istorija gali suteikti kitiems paaugliams daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Veiklos dabar turiu daug, todėl sunku suspėti atlikti visus darbus mokykloje ir kartu užsiimti testais laboratorijoje.

- Neslepi savo homoseksualumo. Kaip į tai reaguoja žmonės? Ar patyrei diskriminaciją?

- Kai lankiau vidurinę mokyklą, mokytojai homoseksualų nepalaikė. Perėjęs į didesnę mokyklą, susipažinau su daug įvairių žmonių, lengvai pritapau ir suradau gerų draugų.

Viliuosi jauniems homoseksualams įrodyti, kad jie taip pat gali būti mokslininkai bei matematikai. Mokslo bendruomenėje yra vietos visiems.

Paulius Zanevičius