Skatina studijuoti rūpintojėlių specialybę

Aukštosios mokyklos vis dar intensyviai ragina rinktis socialinių darbuotojų specialybę, nors ją studijuojantieji jau seniai laikomi „būsimais bedarbiais“. Vadinamuosius rūpintojėlius šiuo metu ruošia 16 Lietuvos aukštųjų mokyklų, tačiau teigiama, kad jų vis dar nepakanka, nes dabar jau įsidarbina daugiau nei 90 proc. šių specialistų. Žadama, jog ateityje mūsų senstančioje visuomenėje jų perspektyvos tik didės.

Ne darbas, o katorga

Klaipėdos universitete Socialinio darbo studijas baigusi ir tapatybės nenorėjusi atskleisti Vilija pagal specialybę įsidarbino dar būdama ketvirtame kurse. Tuo metu ji dirbo su socialinės rizikos šeimos grupėmis, auginančiomis nepilnamečius vaikus Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Mergina teigia ten ištvėrusi 11 mėnesių.

„Darbas - labai pavojingas ir rizikingas. Kelis kartus vos per plauką nebuvau rimtai sužeista. Teko susidurti su narkomanais, alkoholikais, kurie elgdavosi agresyviai. Nors mano pareiga buvo tik konsultuoti šeimas, kartą net teko su policijos pagalba iš mamos atimti vaiką, nes už tai atsakingos institucijos atstovai tiesiog stovėjo, žiūrėjo ir nieko nedarė. Dažnai į socialinius darbuotojus žiūrima tarsi su panieka. Man šis darbas priminė katorgą, todėl po 11 mėnesių jau buvau tvirtai apsisprendusi, kad noriu vėl studijuoti,“ – tikino dabar jau kitą specialybę studijuojanti Vilija.

Ištempia vos pusmetį

Vilijos nestebina, kad kai kurios aukštosios mokyklos skelbia, kad socialinio darbo specialybė yra perspektyvi.

„Taip, gal kai kurie ir įsidarbina pagal specialybę, bet ar kas nors klausė, kiek laiko padirba tokį darbą. Juk tik paragavę socialinio darbuotojo duonos visi iš karto sprunka kiek kojos neša. Šis darbas tikrai ne kiekvienam žmogui. Jo metu sukauptas emocijas dažnai parsinešdavau namo. Naktimis kamuodavo košmarai. Atsirasdavo sveikatos problemų dėl intensyvaus fizinio krūvio, kadangi reikėdavo daug vaikščioti nepaisant oro sąlygų. O kur dar nuolatinis pavojus. O darbovietė apsaugos jokios negarantuodavo, duodavo tik gumines pirštines ir spiritinį purškalą. Kartais tekdavo kreiptis ir į apylinkės pareigūnus, kad kartu nueitų į kokią nors pavojingesnę šeimą,“ – tikina mergina.

Siūlė dirbti nakvynės namuose

Baigusi karjerą Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre Vilija užsiregistravo darbo biržoje. Mergina bandė ieškotis kitokio pobūdžio darbo, kur darbas būtų labiau susijęs su dokumentacija. Vis dėlto vienintelė įstaiga į kurios darbo pokalbį ji buvo pakviesta buvo nakvynės namai.

„Vis siuntinėjau motyvacinius laiškus ir gyvenimo aprašymus į įvairias įstaigas, tačiau atsakymo taip ir negaudavau. Geriausia, ką galėjo pasiūlyti darbo birža, tai darbas nakvynės namuose.  Į jų pokalbį mane nutempė vos ne per prievartą. Žinojau, kad esu tikrai netinkama kandidatė, tą ir bandžiau įrodyti pokalbio metu, tačiau sulaukiau tik neigiamos reakcijos, nes niekas ten nenori dirbti, o darbuotojų visada labai reikia,“ – dalinasi patirtimi Vilija.

Po darbo pokalbio – į užsienį

Užsienyje gyvenanti socialinio darbo studijas Klaipėdos universitete pabaigusi studentė Lina teigia, kad Lietuvoje su socialiniu darbu susidūrė būdama savanore Klaipėdos vaikų dienos centre ir atlikdama praktiką Klaipėdos vaikų ligoninėje.

„Baigusi studijas sudalyvavau darbo pokalbyje, kuriame vieno centro vadovas tikino, kad darbuotojas turi būti socialiai atsakingas, o tai reiškia, jog savo laisvalaikį turėtų skirti renginiams ar kitiems darbams organizuoti centre. Pakalbėjus susidarė įspūdis, kad žmogus, dirbdamas jau nebeturi savo gyvenimo, nes jį atiduoda kitiems,“ – pasakoja Lina.

Už tokį darbą ir kartu savanorystę darbdavys Linai tuomet žadėjo minimalų atlyginimą su perspektyva, kad po pusmečio jis gali pakilti iki 900 litų, o po metų iki 1200 litų į rankas. Po tokio pasiūlymo mergina greitai apsisprendė vykti uždarbiauti į užsienį.

Uždirba kaip bankininkai

Du metus padirbėjusi Anglijoje Lina teigia, kad ten socialiniai darbuotojai uždirba kaip banko tarnautojai.

„Ten į šią specialybę žiūrima su didele pagarba, nes tai sudėtingas darbas. Aišku, kaip ir visur, socialinio darbuotojo atlyginimas priklauso nuo jo reitingo,“ - tikina dabar magistro studijas užsienyje tęsianti, tačiau jau kitą specialybę pasirinkusi, Lina.

Nors mergina ir negavo verto dėmesio pasiūlymo dirbti Lietuvoje, studijomis ji sako esą nenusivylusi, tačiau atsukus laiką atgal šių studijų nebesirinktų.

„Manau, kad daugelis mano grupės draugų tos klaidos nebedarytų, nes tik vienetai studentų dirba pagal specialybę. Visi pamėginę šį darbą arba persikvalifikavo, arba vyko dirbti į užsienį. Juokingiausia, kad praėjus metams po to, kai įstojau, buvo priimta dar dvigubai daugiau šios specialybės studentų. Tuomet tiek dėstytojai, tiek studentai, išgirdę, ką studijuoju, juokaudavo, kad tai „ateities bedarbių“ specialybė,“ – atvirauja Lina.

Vilioja perspektyvomis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros vedėjas profesorius Leonardas Rinkevičius išgirdęs apie studentų skundus nustebo. Jo manymu, socialinių darbuotojų specialybė paklausi ir reikalinga, o tai rodo tiek pasaulinė patirtis, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys, jog Lietuvoje šiuo metu dirba apie trys tūkstančiai socialinių darbuotojų.

„Ši specialybė yra mažiau žinoma ir populiari nei dauguma kitų universiteto siūlomų studijų programų, tačiau daugiau nei 90 proc. ją pabaigusių absolventų iškart randa darbą pagal specialybę. Aišku, negaliu kalbėti už kitas aukštąsias mokyklas, nes stebime tik savo studentų karjerą po studijų,“ – teigia L.Rinkevičius.

Pasak L.Rinkevičiaus, senstančioje visuomenėje vis labiau reikia šių specialistų, o jei jie šiuo metu neranda darbo, tai tik dėl to, kad jiem galimai trūksta patirties ar darbui reikalingų savybių. Tokie žmonės neradę darbo Lietuvoje visada gali jį rasti plačioje užsienio rinkoje.

„Neturime tikslo rengti žmonių emigracijai, tačiau jų pasirengimas darbui labai vertinamas ir šių specialistų laukiama daugelyje užsienio šalių,“ – tikina L.Rinkevičius.

Komentaras:

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vicepirmininkas Utenos kolegijos socialinės gerovės katedros vedėjas Edmundas Vaitiekus:

- Šiuo metu socialiniai darbuotojai ruošiami šešiolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų. Anksčiau per metus būdavo paruošiama apie 400 skirtingos specializacijos socialinių darbuotojų. Įsidarbinimas tokių specialistų yra apie 50 ir daugiau procentų, tačiau tikslių duomenų neturima ir tokios statistikos, kuri rodytų, kiek reikia šios srities specialistų nėra. Būtų galima teigti, kad jų yra per daug, bet kiekviena aukštoji mokykla nori pritraukti kuo daugiau studentų, dėl to ir skatina studijuoti šią paklausią specialybę.

Socialinis darbas yra mažai apmokama ir sudėtinga darbo prasme sritis, todėl anksčiau baigusius studijas absolventus kviesdavo dirbti į užsienį. Ten socialiniai darbuotojai yra labai paklausūs, o ir atlyginimai jų didesni nei Lietuvoje.

Žydrūnė Domarkaitė