Jauni specialistai nesiveržia dirbti į ūkius

Baigę studijas jauni veterinarijos gydytojai nesiveržia dirbti į regionus ir juose esančius ūkius, o darbinasi miestuose, steigia privačias klinikas. Šiuo metu kaime pradėti privačią veterinarinę praktiką sąlygų nėra. Per pastaruosius 15 metų į regionus išvažiavo darbuotis vos keli jauni veterinarijos gydytojai ir tie patys įsidarbino žemės ūkio bendrovėse, stambiuose kompleksuose.

Studijas renkasi merginos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė tikina, jog norinčiųjų studijuoti skaičius išlieka stabilus, tačiau pastebima, kad studijuojančių merginų skaičius ženkliai pralenkia vaikinų.

„Pastebime, kad kaip ir daugumą kitų studijų, šias renkasi daugiausiai merginos – 80 procentų, o darbas su stambiaisiais gyvūnais, nors ir būna atlikta praktika ūkiuose, jų netraukia. Todėl šiame sektoriuje jaučiamas specialistų trūkumas. Vis dėlto džiugu, kad norinčiųjų studijuoti negąsdina ilgos sunkios studijos. Tam įtakos turi ir tai, kad ši profesija yra gerai apmokama ir vertinama. O studentai vis dėlto žiūri į ateitį,“ – tikina V.Riškevičienė.

Trūksta specialistų ūkiuose

Individuali veterinarinė veikla regionuose katastrofiškai sumenkusi, o ja užsiimantieji garbaus amžiaus praktikai įpėdinių neturi.

„Per metus paruošiama 90-95 veterinarijos specialistų, tačiau 15-20 metų laikotarpiu kai kuriuose rajonuose nėra pasirodęs nei vienas jaunas specialistas. Jauni specialistai neturi praktikos, įgūdžių tam, kad atvyktų į rajoną dirbti jiems reikalinga speciali technika – fiksavimo staklės, diagnostikos aparatūra, taip pat mašina, būstas, reikia įkurti įmonę, pirkti vaistus. Viską reikia pradėti nuo nulio, o tai tikrai nėra lengva. Juolab kad ir konkurencija yra. Rajonuose dirbančių specialistų amžiaus vidurkis - 53 metai, jie ten jau įsitvirtinę, pažįsta ūkininkus. Juk ne be reikalo norima pailginti rezidentūrą iki trejų metų, kad jaunieji specialistai įgautų daugiau praktikos. Atvyktų į rajonus jau pasirengę ir įgavę pakankamai žinių,“ – teigia Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Vidmantas Bižokas.

Paklausa yra

Nors veterinarų paklausa ir yra, jaunas specialistas nėra sutinkamas ištiestomis rankomis. Naujoko, dar neįgijusio praktinių įgūdžių ir žmonių pasitikėjimo, atlyginimas menkas, iš jo neįmanoma įsigyti būstą, automobilio.

„Veterinarų paklausa tikrai yra, tik problema ta, kad ji labiausiai jaučiama nesmulkiųjų gyvūnų sektoriuje. Tik tie studentai, kurie turi ūkininkus tėvus ar gimines pasiryžta dirbti šiame sektoriuje. Todėl šiuo metu kai kuriuose ūkiuose, kur auginami produktyviausi pieniniai ir mėsiniai galvijai, trūksta specializacijos bei metodinės pagalbos privatiems veterinarijos gydytojams,“ – tikina Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas.

Pasak V.Bižoko, antra skaudi problema, kad absolventai nori steigti klinikas miestuose ir gydyti kates, šunis ir kitus smulkius gyvūnus. Kaune ir aplink Kauną tokių klinikų jau veikia daugiau kaip 50. Paruošti gydytojai darbinasi laboratorijose, nueina į farmacijos bei maisto pramonės įmones, emigruoja. Darbas su stambiais gyvūnais jų nevilioja.

Siūlo remti

Tam, kad daugiau specialistų trauktų darbuotis po studijų į regionų ūkius, siūloma finansuoti jaunojo veterinarijos gydytojo darbo patirties įgijimą bei subsidijuoti jauno specialisto darbo vietą.

„Tam, kad būtų problema išspręsta pateikėme pasiūlymus, kaip motyvuoti jaunus gydytojus dirbti kaimo vietovėse. Žemės ūkio ministrui bei Seimo Kaimo reikalų komitetui, kad veterinarijos gydytojai, dirbantys kaimo vietovėse, turi gausybę prievolių, o resursų joms vykdyti valstybė nepajėgi finansuoti. Todėl vienintelė išeitis pagaliau remti su stambiais žemės ūkio gyvuliais kaime dirbančius privačius jaunuosius veterinarijos gydytojus,“ – tvirtina V. Bižokas.

Žydrūnė Domarkaitė