Psichikos liga „kaišiojo koją“, bet neparklupdė

Išgyvenau pragarą – taip sako ne vienas psichikos ligą išgyvenęs pacientas. Atsitiesti po tokios sunkios ligos jiems labiausiai padeda artimųjų palaikymas ir rūpestis.

Iš Aukštaitijos kilusios Eglės (50) (vardas pakeistas) jaunystę sudrumstė psichikos sveikatos sutrikimas. Moteris pasakoja, kad sunku vėl sugrįžti į praeitį net mintimis, mat šiandien ji jaučiasi visaverčiu, aktyviu ir kitiems reikalingu žmogumi.

„Pakišo koją“ darbe

Ponia Eglė prisimena, kad mokykloje buvo puiki mokinė, pagal tuometinę vertinimo sistemą mokėsi penketais. Po to baigė Politechnikos institutą. Vėliau moteris dirbo modelių namuose. Būtent tada pašnekovė pirmą kartą išgyvenusi šizoafektinį psichikos sutrikimą (periodiškai atsirandantys priepuoliai, kurių metu pasireiškia ir nuotaikos sutrikimų, ir šizofrenijos simptomai, atsirandantys vienu metu ar keleto dienų intervalu). Dėl šios ligos ponia Eglė paliko darbovietę. „Aš puikiai prisimenu ligos pradžią. Buvo sunku susikaupti darbui, mąstyti, pastebėjau, kad man sunkiai sekėsi nuosekliai dėstyti mintis, pradėjau daryti klaidas, kokią nors užduotį atlikti užtrukdavau ilgiau negu įprastai, padidėjo jautrumas, susierzinimas dėl menkniekių. Naktimis vis dažniau kamuodavo nemiga, todėl nuolat buvau pavargusi, vangi. Nuotaikos svyravo ypač dažnai, jausdavausi prislėgta, sunku buvo bendrauti, menkinau save“, – tiksliai ligos simptomus apibūdina pašnekovė.

Patyrė stiprių išgyvenimų

Apie ligos priežastis moteris užtikrintai kalbėti nesiryžta. Sako jų gali būti daug, gal net reikšmės turėjo per gyvenimą patirti stiprūs išgyvenimai. Dar paauglystėje mirė ponios Eglės tėtis. Pašnekovė prisimena, kad ši žinia tada buvo sunkiai ištveriama. „Ligos pradžią galima sieti ir su tuo metu namuose patirtu stresu. Gyvenau su giminaite, o mūsų santykiai buvo labai įtempti, daug konfliktuodavome, sunku buvo susikalbėti. Galbūt prisidėjo ir patirta galvos trauma. Ėjau gyvenvietės gatvės viduriu ir išgirdau atvažiuojančio motociklo garsą. Norėjau pasitraukti į kelkraštį, tačiau vairuotojas tuo metu sugalvojo lenkti būtent iš tos pusės, į kurią norėjau trauktis. Pravažiuodamas jis mane užkabino, partrenkė ir kelis metrus tempė. Vairuotojas sustojo, ėmė klausinėti, ar man nieko nenutiko, tačiau buvau šoko būsenos. Vairuotojas, įsitikinęs, kad mano gyvybei nepakenkė, nuvažiavo. O aš nuėjau į medicinos punktą, kur man buvo suteikta pirmoji pagalba“, – nemalonių išgyvenimų ir ligos sąsajas svarsto ponia Eglė.

Gydytojai neįžvelgė ligos

Moters sveikatos pokyčius pastebėjo artimieji, kurie ir rekomendavo apsilankyti pas gydytojus. Pašnekovė tikina, kad ir pati puikiai supratusi savo situaciją, todėl nevengė kreiptis į specialistus. Pasak ponios Eglės, iš pradžių gydytojai nesuprato, kokia problema kamuoja pacientę: jie neįžvelgė psichikos sveikatos sutrikimo. Kiek vėliau ligos simptomai išryškėjo dar labiau ir tik tada sergančiajai buvo suteikta pagalba. Per gyvenimą ne kartą moteriai teko gulėti ligoninėje ir slopinti paūmėjusią ligą, net išgyveno keletą psichozių. Pašnekovė sako neprisimenanti šių būsenų, be to, tai buvo labai seniai – apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Psichozės priepuolių metu pasireiškia haliucinacijos, iškreiptas suvokimas, racionalaus ryšio su realybe praradimas, klaidingi įsitikinimai, paranoja, nevalingi elgesio sutrikimai.

Vėliau, kai pavyko apgydyti ligą, ponia Eglė vėl sugrįžo į normalų, visavertį gyvenimą - aktyvi veikla padėjo pamiršti rūpesčius. Liga moteriai nesutrukdė surasti darbą kitose srityse – animacinių filmų kino studijoje. „Mane visą gyvenimą žavėjo medicina, tačiau tai buvo tarsi mano neišsipildžiusi svajonė. Visuomet „sukau galvą“, kaip galėčiau būti arčiau medicinos. Todėl baigiau masažų kursus. Gal daugiau negu dešimt metų dirbau šioje srityje. Bet mane ir toliau persekiojo jaunystėje užklupęs ligos šešėlis, priepuoliai vis atsinaujindavo, todėl dėl mano nuotaikų svyravimų, užgaulumo kentėjo aplink mane esantys žmonės, – prislėgta niūrių prisiminimų akis žemyn nudelbia moteris. – Dabar stengiuosi pamiršti tą košmarą, kurį išgyvenau prieš dvidešimt metų. Daug ko tiesiog neprisimenu, įvykiai „praplaukia“ tarytum pro miglą. Paskutinį kartą trumpą sveikatos pablogėjimą išgyvenau prieš aštuonerius metus, tačiau man pavyko greitai vėl atsistoti ant kojų“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė.

Pavyko atsitiesti

Šiandien moteris tikina nejaučianti ligos padarinių, tik tiek, kad tenka kartas nuo karto apsilankyti pas gydytojus, kasdien gerti vaistus. Ligos metu buvo taikytos insulino ir kitos terapijos, suteikta psichologo pagalba.
Atsitiesti po tokios sunkios ligos jai labiausiai padėjo artimųjų palaikymas, buvimas šalia, priežiūra, rūpestis. Ponia Eglė pabrėžia, kad pažįsta daug žmonių, išgyvenusių tą patį pragarą. Jų artimieji, ištikus nelaimei, paprasčiausiai nusisuko ir paliko likimo valiai. „Atsigauti tikrai nėra lengva. Tokiose situacijose tik artimiausiųjų žmonių palaikymas ir buvimas šalia yra svarbiausi, nuo to didele dalimi priklauso ir gydymo rezultatai. Ilgametis mano draugas sako, kad jo akyse esu visiškai sveika. Be to, ir pati motyvavau save sveikti. Man reabilituotis padėjo Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro specialistai, bendradarbių palaikymas. Mano gyvenimo požiūris po ligos išgyvenimų labai pasikeitė – pradėjau labiau pasitikėti savimi, dabar turiu daugiau pozityvumo, daugiau ryžto, susiradau daugiau draugų, man lengviau bendrauti. Dabar dirbu dar ir psichosocialinės reabilitacijos srityje. Neieškau savyje ligų, į save žiūriu kaip į sveiką žmogų“, – pasikeitimus vardija moteris.

Dabar svarbiausia vengti stresinių situacijų, pakankamai laiko skirti poilsiui, visavertei mitybai. Ponia Eglė atsipalaiduoja klausydama klasikinės muzikos, skaitydama knygas psichologinėmis temomis, dažnai apsilanko koncertuose, teatre.

Šeimos nesukūrė

Ponia Eglė nesukūrė šeimos, tiesa turi draugą. Ji sako, kad apie vaikus niekada negalvojo. „Manau, kad pirmiausia turėjo būti vedybos, o tada vaikai. Tik dėl mano neapsisprendimo mūsų santykiuose iki šiol nežengtas kitas žingsnis. Aš nežinau, niekada nemąsčiau apie vaikus, truputį abejojau, ar išversiu nėštumą, pogimdyminį laikotarpį. Juk egzistuoja ir pogimdyminė depresija... Man pasirodė pavojinga“, – svarsto moteris.

Komentaras:

Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centro vadovė, gydytoja psichiatrė Rasa Jasaitė:

- Šizoafektinis sutrikimas – tai liga, kai periodiškai pasikartoja priepuoliai, kurių metu pasireiškia ir nuotaikos sutrikimų, ir šizofrenijos simptomai, atsirandantys vienu metu ar keleto dienų intervalu. Šizoafektinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai esant mišriai simptomatikai ligos epizodas neatitinka nei šizofrenijos, nei depresijos, nei manijos epizodo kriterijų. Šizoafektinius sutrikimus išgyvena apie 1 proc. Lietuvos gyventojų.

Šio sutrikimo priežastys iki galo nėra aiškios, tačiau manoma, kad reikšmės gali turėti genetika, tai reiškia, kad šią ligą galima ir paveldėti. Taip pat šizoafektinio sutrikimo priepuolių atsiradimui reikšmės gali turėti stresinės situacijos, somatinės ligos. Šizoafektinio sutrikimo simptomatika apima visus šizofrenijos, manijos ir depresijos simptomus. Afektiniai simptomai gali pasireikšti nuolatos arba priepuoliais, psichoziniai simptomai gali atitikti nuotaiką arba ne.

Skiriami šizoafektinio sutrikimo depresinis, manijos ir mišrus tipai. Susiformavus depresiniam tipui, pacientą vargina bloga nuotaika, sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, sutrinka miegas, nesinori nieko daryti, pablogėja apetitas, krenta svoris, ligonis nebepasitiki savimi, jaučia kaltės, beviltiškumo jausmus. Tuo pačiu metu ar praėjus keletui dienų, pasikeičia paciento elgesys, jam gali atrodyti, kad yra sekamas, kartais atsiranda gąsdinantys, komentuojantys, liepiantys balsai, gali atrodyti, kad kažkas jį valdo iš išorės.

Sergant šizoafektinio sutrikimo manijos tipu, atsiranda pakili nuotaika, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, didybės kliedesiai, pagreitėja judesiai, asociacijos, kartais pacientas tampa piktas, dirglus, sujaudintas. Jam gali atrodyti, kad jo mintys žinomos aplinkiniams ar, atvirkščiai, jis gali skaityti kitų žmonių mintis, kad jo mintys atimamos ar įdedamos. Kartais girdi balsus, atrodo, kad jo veiksmai, mintys yra kažkieno valdomi. Esant šizoafektinio sutrikimo mišriam tipui, greta šizofrenijos simptomų stebimas mišrus, depresinis ir pakilios nuotaikos afektas.

Šizoafektinio sutrikimo gydymas yra medikamentinis, gali būti taikomos psichoterapijos, psichiatrinė reabilitacija. Jeigu pacientas serga šia liga, jam rekomenduojama vengti stresinių situacijų, pakankamai ilsėtis, vartoti vaistus, užsiimti patinkančiomis veiklomis, vengti būti tarp žmonių, kurie kelia neigiamas emocijas, asociacijas, ar ten, kur jaučiasi blogai.

Laura Valeikaitė lsveikata.lt