Eglė Jakštytė: „Nenoriu būti vienodą muziką atliekanti dainininkė“

„Chorų karų“ Utenos choro generolė dainininkė Eglė Jakštytė (22) į televizijos ekranus bei muzikos verslą įsiveržė prieš ketverius metus, kuomet laimėjo muzikinį konkursą „Muzikos akademija“. Dabar visa Eglės veikla yra susieta su muzika, kurioje ji toliau aktyviai lavinasi bei tobulėja. Pasak dainininkės, vienintelis kelias į sėkmę yra nuoširdžios pastangos ir tikėjimas savo jėgomis.

- Dainavote įvairiuose muzikos konkursuose bei televizijos šou. Kuris iš visų projektų jums asmeniškai buvo reikšmingiausias?

- Savaip reikšmingas man buvo kiekvienas projektas, tačiau svarbiausias, manau, buvo pats pirmasis. Juk jį ir laimėjau.

- Kaip pergalė „Muzikos akademijos“ finale pakeitė jūsų gyvenimą?

- Ši pergalė atvėrė duris į muzikinį pasaulį bei šou verslą. Ji man garantavo ateitį, susietą su scena. Jei nebūčiau laimėjusi konkurso, dabar man būtų daug sunkiau.
- Būdama dar visai jauna pasiekėte labai daug. Kur slypi jūsų sėkmės paslaptis?

- Nėra jokių paslapčių ar specialių sėkmės receptų. Tiesiog reikia jausti aistrą tai sričiai, kuria užsiimi, ir skirti jai visą savo laiką. Jei ko nors iš tiesų sieksi, tau tai ir pavyks. Visada reikia ieškoti ko nors naujo, kad tai patrauktų klausytojo ir žiūrovo dėmesį. Nenoriu būti vienodą muziką atliekanti dainininkė. Man pačiai įdomu save išbandyti įvairiausiuose amplua. Niekada neičiau į sceną, jei abejočiau dėl pasirodymo. Gerbėjų nuomonė man – šventa, tačiau pirmiausia aš turiu būti pati dėl savęs užtikrinta. Todėl daug dirbu, gilinuosi ne tik į muzikos atlikimą, bet ir į sudėtingą mokslą, slypintį už gražių melodijų fasado. Populiariosios muzikos studijų metu supratau, kad noriu sparčiai tobulėti ir ateityje tapti universalia vokaliste. Kiekvieną kartą lipdama į sceną trokštu, kad klausytojai manimi didžiuotųsi ir jiems būtų negėda matyti mano pasirodymus. Mano didžiausia svajonė – dovanoti pėdsakus paliekančią, o ne vienadienę muziką
- Kada ir kaip supratote, kad jūsų pašaukimas – dainuoti ir būti scenoje?

- Dažniau dainuoti pradėjau, kai man buvo keturiolika ar penkiolika metų. Tačiau tai buvo laikas, praleistas su savimi. Nemėgdavau dainuoti kam nors kitam. Ko gero, taip buvo todėl, kad jausdavau baimę. Išgyvenau, jog mane gali kritikuoti. Vis dėlto tai buvo paauglystė. Visi tokiame amžiuje turime savų kaprizų.

- Ar susiejusi gyvenimą su scena turėjote pakeisti savo gyvenimo būdą?

- Gyvenimo būdas keičiasi savaime, be jokio išankstinio plano. Dabar labai daug laiko skiriu asmeniniam tobulėjimui, koncertams bei repeticijoms. Manau, kad kiekvienas žmogus gyvendamas nuolat save keičia. Su kiekvienais metais jis turi priimti sprendimus, kurie padės gyvenimo kelyje.

- Galbūt turite planų sukurti šeimą?

- Šiuo metu tokių planų tikrai nėra. Visas mano dėmesys dabar skirtas vien tik karjerai.

- Ar imatės kokių specialių priemonių, siekdama palaikyti dailią kūno formą? Gal bėgiojate ar lankotės kokiame nors sporto klube?

- Sporto klube pastaruoju metu nesilankau, bet, kuomet tik turiu laisvo laiko, mankštinuosi namuose. Kas dėl figūros, tai tiesiog stengiuosi palaikyti sveiką mitybą: valgyti daržoves, vaisius, gerti daug vandens.

- Kokia jūsų nuomonė apie kraujo ir organų donorystę?

- Tapti organų bei kraujo donorais ar netapti – kiekvieno žmogaus pasirinkimo laisvė. Manau, kad pati tokiems dalykams nesiryžčiau.

- Pastaruoju metu nemažai žmonių baiminasi skiepų arba yra skeptiški farmacijos atžvilgiu. Ką jūs manote šiais klausimais? Ar pasitikite medikais?

- Tam tikru metu, kuomet vyko visas tas skiepų bumas ir visiems buvo patariama ar net iš jų reikalaujama pasiskiepyti, aš ligų nepabijojau ir tam nesiryžau. Manau, kad nesuklydau priėmusi tokį sprendimą.

- Ar manote, kad skiepai gali daugiau pakenkti nei padėti?

- Kiek žinau, būta tiek atvejų, kai skiepai pakenkė, tiek ir kai padėjo. Kiekvieno žmogaus situacija gali būti skirtinga. Aš pati nepasiskiepijau ir man nieko blogo nenutiko.

- Socialiniame tinkle „Facebook“ savo profilio fone užrašėte: „Siek tapti ne sėkmingu žmogumi, o žmogumi, kuriam svarbios vertybės“. Kokias vertybes įvardintumėte kaip svarbiausias?

- Svarbiausia visuomet išlikti savimi ir išsaugoti žmogiškumą. Didžiausia vertybė: būti tokiu žmogumi, kuris nesiekia savanaudiškų tikslų. Negalima savų troškimų siekti kitų žmonių laimės sąskaita.

- Ką patartumėte tiems jauniems atlikėjams, kurie dar tik pradeda karjerą ir dvejoja dėl ateities scenoje?

- Tereikia iš visų jėgų siekti to, ko trokšti. Man pačiai pažįstamas jausmas, kai nesi užtikrinta savo jėgomis ir bijai, kad vienoje ar kitoje srityje tau nepasiseks. Tačiau manau, kad jei savimi patikėsi ir nuoširdžiai stengsies, įdėtas darbas galiausiai atneš trokštamą rezultatą. Palinkėčiau visiems įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir išpildyti savo svajones.

Paulius Zanevičius