Vaisių ir daržovių hibridai

Pripažinkim, kad būna akimirkų kuomet norime pietums atvykstančius svečius kuo nors nustebinti. Tuomet sukame galvą ką gi čia pagaminti, vartome receptų knygas ieškodami kažko egzotiško. O ką jei vietoj įmantrių patiekalų patiektumėte violetinių bulvių, geltonų burokėlių? Manot, tai iš fantastikos srities? Visai ne. „Forbes“ pristato savo vietą po saule jau užsikariavusių vaisių ir daržovių hibridų. 

Violetinės bulvės. Naudingi elementai: B grupės vitaminai, vitaminas C, kalcis, magnis, geležis ir cinkas. Ši rūšis vadinama „Violetinė didybė“.

Nieko nestebina bulvės, turinčios geltoną, rožinę ar net violetinę odelę. Tačiau bulvė, kurios visas vidus yra violetinis - tai kažkas naujo. Prie jos atsiradimo prisidėjo mokslininkai iš Kolorado valstijos universiteto. Jie ilgai triūsė prie bulvių iš Andų viršukalnių, kol galų gale gavo rezultatą – violetines bulves, pasižyminčias antioksidinėmis savybėmis, kurios išlieka jas verdant ar kepant.
Šių bulvių populiarinimu tarp namų šeimininkių užsiima garsusis kulinaras Jamesas Oliveris, kuris nebijo eksperimentų. Iš tokių bulvių gaunama originali, violetinės-žydros spalvos piure. Ji gerai atrodo kitų daržovių draugėje. O ką bekalbėti apie bulvytes fri. Violetinių bulvių skonis nesiskiria nuo įprastinių.

Kopūstai romanesko. Energetinė vertė – 25 kalorijos, naudingi elementai – karotinas, mineralinės druskos, vitaminas C, cinkas.

Daržovė, atrodanti kaip ateivis, yra artima kopūsto ir brokolio giminaitė. Tačiau ji - švelniai žalios spalvos, ne apskritimo formos, turintis bokštelius, kurie baigiasi spirale. Beje, dėl tokios savo formos ši daržovė tapo pašaipų objektu. Romanesko turi daug naudingų savybių, ji gerai virškinama. Svarbu tai, kad pagaminus, ji neskleidžia įprastinio kopūstams kvapo, todėl šią daržovę mėgsta vaikai. Be to, egzotiška kosminė daržovės išvaizda skatina ja pasimėgauti. Romanesko gaminama kaip įprasti brokoliai – verdama, troškinama, dedama į salotas.

Arbūzinis ridikėlis. Naudingi elementai – C vitaminas, folio rūgštis.

Arbūzinis ridikėlis atrodo sukeitęs savo išorę su vidumi. Išorėje jį dengia baltai žalia odelė, kuri daro jį panašų į arbūzą. Pagal formą ir dydį šis ridikas panašus į nedidelę ropę, o jo diametras yra 7-8 centimetrų. Iš išorės ridikas, kaip įprasta, yra kartokas, tačiau arčiau šerdies jis tampa saldžiu. Jis ne toks traškantis ir sultingas, kaip įprastas, ir daug kietesnis. Arbūzinį ridiką rekomenduojama kepti, daryti tyrę, dėti į salotas arba daržovių kepsnį. Ypač efektingai atrodo šio ridiko griežinėliai, pabarstyti juoda druska. Kalifornijoje šis patiekalas – restorano puošmena.

Geltonieji burokėliai. Naudingosios savybės – A vitaminas, kalis ir kt.

Vargu ar geltonieji burokėliai, kitaip – auksiniai, ras vietą mūsų rinkoje. Protu nesuvokiama, kad galėtume valgyti geltonus barščius arba geltonuose pataluose įdarytą silkę. Tačiau amerikiečiai juos mielai valgo.

Nuo įprastinio burokėlio geltonasis niekuo nesiskiria. Toks pats saldokas, aromatingas ir linkęs susidraugauti su bet kokiu produktu - pradedant sūriu, baigiant citrusiniais vaisiais. Geltonojo burokėlio lapus galima naudoti ruošiant salotas.