Genetiškai modifikuotas medus – nebent tik iš užsienio

Europoje didelį susirūpinimą kelia tai, jog daugiau nei pusėje šalių jaučiamas ženklus bičių šeimų mažėjimas, o vartotojai nerimauja, kad rinką gali pasiekti medus, surinktas iš genetiškai modifikuotų augalų. Ar tai negresia ir Lietuvai, klausiame Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus dr. Gedimino Pridotko (nuotr.).

- Kokia bičių ligų situacija Lietuvoje?

- Lietuvos bitininkai ir medaus mėgėjai neturėtų nerimauti dėl bičių sveikatos - atlikti tyrimai rodo, kad šalies bičių populiacija auga, o užkrečiamosios virusinės ir bakterinės bičių ligos nekelia didesnio pavojaus. Šiuo metu Lietuvoje yra 5500 bitynų, o bičių šeimų skaičius siekia apie 120 tūkstančių. Didžiausias Lietuvos bitininkų rūpestis yra bičių varozę sukeliančios erkės, kurios silpnina bičių šeimas. Vis dėlto savo tyrimų metu Lietuvoje aptinkame bičių ligų, kurių anksčiau nebuvo.

- O kaip situacija užsienyje? Ar ten nyksta bitės?

- Kai kuriose šalyse egzistuoja tokia problema, ten fiksuojamas 10 ir daugiau procentų bičių šeimų nykimas per metus. O Jungtinėse Amerikoje Valstijose - net iki 30 procentų. Prognozuojama, kad 2035 metais ten gali iš viso nelikti bičių. Taip yra todėl, kad naudojama daug cheminių augalų apsaugos priemonių, nesilaikoma jų naudojimo reikalavimų. Tuo tarpu Europoje yra griežtai reglamentuojamas cheminių priemonių naudojimas. Be to, prieš įregistruojant preparatą, yra atliekami išsamūs tyrimai, ar jį tikrai saugu naudoti.

- Plačiai kalbama apie genetiškai modifikuotą medų. Ar tokio pasitaiko Lietuvoje?

- Genetiškai modifikuotu medumi turėtų būti laikomas toks medus, kurio sudėtyje yra daugiau nei 0,9 proc. genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkių. Tyrėme šalies laukuose bičių surinktą medų, norėdami išsiaiškinti, ar, tarkim, rapsų laukuose nėra genetiškai modifikuotų augalų, iš kurių žiedadulkių būtų surenkamas medus. Vis dėlto mūsų tyrimai parodė, kad lietuviškas medus yra aukštos kokybės ir yra saugus vartoti, o jo sudėtyje genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkių neaptikome. Genetiškai modifikuotas medus teoriškai galėtų pasitaikyti nebent importuojamame meduje iš trečiųjų šalių, kuriose leidžiama auginti genetiškai modifikuotus augalus, pavyzdžiui - Kinijos. Tačiau vykdydami importuojamo medaus laboratorinę kontrolę tokio medaus Lietuvoje taip pat neaptikome.

- Kaip tiriamas medus?

- Instituto laboratorijoje tyrimų spektras yra labai platus, o pagal kokybės sistemą kasmet peržiūrima, kokie tyrimai ar metodai yra aktualiausi šiai dienai. Jų metu vertiname padėtį Lietuvoje, taip pat prisidedame prie ES lėšomis finansuojamų projektų. Siekiant užtikrinti, kad medus būtų ne tik skanus, bet ir sveikas bei tinkamas vartoti maisto produktas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose atliekami kenksmingų medžiagų likučių tyrimai. Medaus mėginiuose tiriamas diastazės aktyvumas, drėgmė, rūgštingumas, netirpių vandenyje medžiagų likučių masės kiekis, laidumas, veterinarinių vaistų liekanos, chloramfenikolio, organinių chloro pesticidų ir organinių fosforo junginių, švino, kadmio, arseno, gyvsidabrio, kitų metalų ir elementų, sacharozės, fruktozės, gliukozės kiekiai. Taip pat nustatomi sacharozės, gliukozės, fruktozės kiekiai, kadangi esant jų daugiau, galima įtarti, kad medus yra nenatūralus. Vien 2013 metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti 2864 laboratoriniai medaus ir kitų bičių produktų tyrimai bei 4521 bičių virusinių ir bakterinių ligų tyrimai.

- Ar pasitaiko medaus falsifikavimo atvejų? Ar gali pats žmogus suprasti, kad medus yra nenatūralus?

- Nors ir retai, tačiau pasitaiko. Mes tokius atvejus atidžiai tiriame. Pačiam žmogui yra labai sudėtinga atskirti, kur falsifikuotas, o kur natūralus medus. Be laboratorinių tyrimų to praktiškai net neįmanoma padaryti, todėl klysta tie, kurie vertina, kad, jei medus sukietėjo greitai, „susikristalizavo“, jis nekokybiškas, netikras. Medaus konsistencija daugiausiai priklauso nuo sudėties - nuo augalų, iš kurių buvo surinktas. Pavyzdžiui, rapsų medus išlieka skystas ilgiausiai.

- Ar pasitaikė atvejų, kai ištirtas medus buvo netinkamas naudoti?

- Buvo pavieniai atvejai, kai meduje nustatėme veterinarinių vaistų likučių. Vieno mokslinio tiriamojo projekto metu meduje esame aptikę švino. Aišku, nustatyti kiekiai neviršijo leistinų normų, bet tai aiškiai parodo aplinkos taršos įtaką medui. Švinas medaus sudėtyje randamas dėl šalia bitynų esančių kelių, pramonės objektų keliamos taršos.

- Tuomet medaus kokybei turi didelę įtaką ir vieta, kur laikomos bitės...

- Taip, todėl bitininkai stengiasi laikyti bites kuo toliau nuo pramonės objektų, kelių.

Taip pat atsižvelgiama, kad įprastai bitės skrenda iki 3-5 kilometrų nuo avilio, priklausomai nuo augalų, kurie auga aplinkinėse teritorijose. Todėl mažiausiai tokiu atstumu ir stengiamasi laikyti jas nuo aplinkos taršą keliančių veiksnių.

- Ar turi įtakos medaus skoniui ir kokybei geografinė vieta?

- Taip, kilmė irgi turi kokybei įtakos. Net egzistuoja tokia medaus rūšis, kuri turi geografinę nuorodą. Beveik prieš dvejus metus Saugomos kilmės vietos nuorodos ženklas suteiktas Seinų ir Lazdijų krašto medui. Tai daugiažiedis nektaro medus, surinktas iš Seinų bei Lazdijų rajonuose natūraliai augančių medingųjų augalų.

Gamintojams pageidaujant, kad produktams būtų suteiktos specifinės nuorodos, nacionalinei komisijai teikiama paraiška. Jeigu pakanka informacijos apie gaminio savybes, jo gamybą ir yra pateikti būtini dokumentai, paraišką nagrinėja Europos Komisija. Gavusi kitų šalių pastabas Europos Komisija nusprendžia, ar gaminį įtraukti į nuorodų registrą ir suteikti teisę žymėti jį specialiu ženklu, kurį pripažįsta visos Europos Sąjungos šalys.

Bitininkaujantieji Lazdijų rajone ir Seinų valsčiuje iš Lenkijos pusės įvykdė griežtus reikalavimus, kurie yra nurodyti medaus su geografine nuoroda tiekimo į rinką taisyklėse. Tai leidžia jiems tiekti išskirtinės kokybės medų. Šiuose regionuose praktiškai nevykdoma jokia pramoninė veikla, todėl medus yra itin ekologiškas.

- Kaip jūs žiūrite į parduotuvėje pardavinėjamą medų? Kuo jis skiriasi nuo ūkininkų tiekiamo medaus?

- Žmonės įsitikinę, kad jei jau bitininkas stovi turguje ir pardavinėja medų, tai nusipirks gerą, kokybišką produktą. Su tuo nesutikčiau, parduotuvėje yra lygiai toks pat medus, tiekiamas tų pačių bitininkų kaip ir turguje. Žmogus norėdamas įsigyti kokybiško, nefalsifikuoto medaus, gali prašyti kokybės dokumentų ar tyrimų protokolo, įrodančio, kad medus buvo tikrintas. Bitininkai dažnai patys kreipiasi į mūsų institutą, norėdami įsitikinti, ar jų medus yra kokybiškas ir saugus vartoti.

- Kokie šie metai numatomi bitininkams?

- Šiais metais bitininkams darbymetis prasidėjo anksti, tad ir medaus turėtų būti daugiau. Balandžio 30 dieną teko dalyvauti konferencijoje „Bičių sveikatingumas“, skirtoje Lietuvos bitininkų sąjungos 25 metų atkūrimo sukakčiai paminėti. Ten sužinojau, kad kai kurie bitininkai jau keletą dienų prieš konferenciją iškopinėjo pirmąjį medų. Istorijoje dar tokių atvejų nebuvo. Tai daugiausiai lėmė šiais metais anksti prasidėjęs pavasaris.

- Ar lietuviško medaus kaina atitinka kokybę?

- Manau, kad tikrai atitinka. Tai puikiai įrodo ir tai, jog daug medaus yra eksportuojama į kitas šalis, kur jis yra labai vertinamas. Tuo tarpu medaus kaina priklauso nuo metų. Jeigu yra geras medunešis, ir kaina yra mažesnė, o jei medaus mažiau, tai didesnė. Kadangi šiais metais numatomas geras medunešis, ir kainos neturėtų kandžiotis.

Žydrūnė Domarkaitė