Šeimos gydytojai neturi galimybių nustatyti širdies nepakankamumą

Kardiologai tvirtina, kad širdies ir kraujagyslių ligos toliau šienaus šalies gyventojus, jei nesiimsime veiksmingų priemonių. Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sutikdamas, kad problema išties rimta, primena, jog sveikatos biudžetas - ne guminis. Atrodytų, kad padėtis be išeities. Tačiau ar tikrai?

Taupumas ne į naudą

Ką daryti, kad pagerėtų sergančiųjų širdies nepakankamumu gydymas ir priežiūra? Tokį klausimą žymiausi šalies kardiologai kėlė Seime. Daugiau kaip dešimtadalis vyresnių nei 65 metų žmonių serga šia liga, ji vis labiau plinta ir tarp jaunesnių šalies gyventojų. Statistika rodo, kad sergamumas ypač šoktelėjo pernai. Daugiau tokių ligonių kaimiškuose rajonuose, kur liga nustatoma pavėluotai.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės įsitikinimu, situaciją pavyktų suvaldyti, jei būtų taikomas veiksmingesnis gydymas. „Kalbėdami apie žmonių sveikatą esame linkę pataupyti. Negražu taip sakyti, tačiau didelė dalis žmonių susirgę širdies ir kraujagyslių ligomis tampa neįgalūs, kitaip ekonomine našta valstybei. Kuomet kalbame apie naujas technologijas, vaistus, tyrimus, dažniausiai vertiname labai trumparegiškai – turim ar neturim pinigų. Tačiau akivaizdu, kad labai taupydami patys sau padarome meškos paslaugą. Juk kaip rodo statistika, šios ligos atakuoja vis jaunesnius, darbingo amžiaus žmones. Mūsų tikslas turėtų būti kaip įmanoma greičiau juos grąžinti į darbo rinką. Naujų vaistų ir technologinių vertinimas turi būti ne tik ekonominiu aspektu, bet ir socialiniu. Juk jei daugiau lėšų išleisime pašalpoms mokėti, natūralu, kad trauksis ir sveikatos biudžetas“, - sako D.Mikutienė.

Ribotos galimybės

Šeimos gydytojų asociacijos prezidentė dr. Sonata Varvuolytė sako, kad šiandien šeimos gydytojai neturi visų reikiamų priemonių tinkamai ištirti pacientus dėl širdies nepakankamumo, todėl natūralu, kad į gydytojus specialistus pacientai kreipiasi, kai liga būna toli pažengusi, o tuomet ir gydymo kaštai - dvigubai didesni. „Sutinku, kad reikia prevencijos, tačiau kalbant apie širdies nepakankamumą, mano nuomone, dėmesio centre turėtų būti ankstyva diagnostika ir tinkama tolesnė priežiūra. Juk išlaidos ir gydymas tiesiogiai susiję su ankstyva diagnostika. Bėda ta, kad šią ligą sunku diagnozuoti, nes jai būdingi ir kitų ligų simptomai. O šeimos gydytų galimybės tiksliai ją nustatyti - labai ribotos, maža to, negalime titruoti vaistų dozės, kas ypač svarbu kalbant apie širdies nepakankamumą“, - sako medikė. 
Lietuvoje širdies nepakankamumo liga nustatyta daugiau nei 130 tūkstančių asmenų.
Ligos gydymas, ypač ligoninėse, - vienas brangiausių. Pernai tam išleista 145 milijonai litų. Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas teigia, kad daugiausia lėšų išleidžiama stacionariam gydymui, tuo tarpu ambulatorinių paslaugų teikiama labai mažai.
Komentarai

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vyr. kardiologas, prof. Aleksandras Laucevičius:
- Širdies nepakankamumo gydymas, ypač ligoninėse, - vienas brangiausių. Klausimas, ar galime situaciją pakeisti? Manau, kad geresniam gydymui ir prevencijai pinigų būtų galima rasti atsisakius nebūtino guldymo į ligoninėse. O daugiau pacientų siunčiant gydytis ambulatoriškai. Akivaizdu, kad yra nemažai problemų, kaip, pavyzdžiui, ilgos eilės pas specialistus ar net receptų pratęsimas, dėl kurio taip pat turi kreiptis į gydytoją specialistą, nors jį pratęsti galėtų ir šeimos gydytojai. Be to, pacientai gali patys rinktis gydytoją ir dažniausiai visi plūsta į didžiąsias ligonines, nors dalį jiems reikiamų paslaugų galima suteikti jų gyvenamojoje vietoje. Šeimos gydytojams privalome suteikti daugiau įrankių. Tai, žinoma, reikalauja investicijų, bet jų galėtume rasti sutvarkę srautus, sumažinę hospitalizuojamų pacientų skaičių. Šeimos gydytojai dažnai įvardina problemą, kad šalia širdies nepakankamumo didžioji dalis pacientų serga ir kitomis ligomis. Natūralu, kad jiems tenka vartoti net kelis skirtingus vaistus ir dažnai jie juos pamiršta arba vartojant kelis skirtingus vaistus jų „sutarimas“ tarpusavyje labai žemas. Situacija pagerintų ir net padidintų išgyvenamumo rodiklius, jei galėtume dažniau skirti jungtinius preparatus, kai vienoje tabletėje yra dvi ar net trys veikliosios medžiagos. Tarkim, šiandienai angiotenzino receptorių blokatoriai (sartanai) yra pirmo svarbumo vaistai, kurių, ypač jungtinių, prieinamumui turim neužkirsti kelio.

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė dr. Jelena Čelutkienė:
- Širdies nepakankamumas yra būklė su bloga prognoze - maždaug 18 proc. pacientų mirs arba bus hospitalizuoti. Šeimos gydytojai diagnozuodami ligą vadovaujasi tik simptomatika, todėl maždaug du trečdaliai sergančiųjų lieka neatpažinti. Tačiau tai ne šeimos gydytojų problema, tikslesnei diagnozei jie neturi visų reikiamų įrankių. Kalbu apie tai, kad tokius pacientus reikėtų ištirti specifinių širdies žymeniu. Šis tyrimas daugelyje pasaulio šalių yra plačiai naudojamas, o  pas mus, deja, itin retais atvejais. Nors būtent šis tyrimas padėtų užbėgti už akių skaudžioms pasekmėms. Be to, šis žymuo svarbus ir stebėsenai.

Kalbant apie vaistus išties yra platus kompensuojamųjų vaistų sąrašas, tačiau Lietuvoje didelė dalis jų skiriami mažesnėmis dozėmis. Mano nuomone, tinkamas vaistų dozių titravimas, savalaikės intervencijos ir aktyvesnis pačių pacientų dalyvavimas ženkliai padėtų spręsti širdies nepakankamumo problemas. Kitas svarbus klausimas - veiksmingų ir naujų vaistų įtraukimas į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Šioje situacijos apriboti tiek gydytojai, tiek ir pacientai, kurie negali už reikalingus vaistus mokėti visos kainos. Širdies nepakankamumo gydymas, ligos prevencija neatitinka Europos kardiologų nubrėžtų gairių, o nesiimant priemonių šios ligos gydymo išlaidos ir toliau augs. Tačiau akivaizdu, kad našta šalies biudžetui gali būti sumažinta, o pacientai gali gyventi ilgiau, jei imsimės tinkamų priemonių.

Interviu
Apie širdies nepakankamumą kalbamės su Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 1-ojo kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja kardiologe dr. Dalia Jarašūniene.

- Kokie yra vieni pirmųjų širdies nepakantumo požymiai, kuomet reikia kreiptis į medikus?

- Noriu pažymėti, kad dažniausiai širdies nepakankamumas yra esančios širdies ligos komplikacija. Širdies nepakankamumas gali būti ūminis ir lėtinis. Ir simptomai kiekvienu iš šių formų - skirtingi. Atsiradus ūminiam širdies nepakankamumui, dažniausiai pacientas kvies greitąją medicinos pagalbą, nes būklė būna sunki ir grėsminga gyvybei. Daugiau pacientus reikėtų supažindinti su lėtinio širdies nepakankamumo požymiais. Jeigu širdies liga yra labai lėtai progresuojanti, atsiradę širdies nepakankamumo simptomai: dusulys fizinio krūvio metu, kojų patinimas, sausas kosulys vakare atsigulus į lovą, dažnai priskiriami senatvės požymiams, bronchitui, kojų venų patologijai ir t.t. Dažnai pats pacientas net nepastebi dusulio, tuo tarpu artimi žmonės, draugai sako, kad jis nuolat atsilieka, prašo palaukti.

- Sakoma, kad širdies ir kraujagyslių ligos atakuoja vis jaunesnius žmones. Ar pamenate patį jauniausią pacientą, kurį teko traukti iš mirties nagų?
- Šiandien vaikščiodama po skyrių negaliu pasakyti, kad širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja, kai 2/3 pacientų sudaro per 75 metų amžiaus. Paprasčiausia jaunų žmonių netektys yra pačios skaudžiausios, jos labiausiai įsimintinos. Pats jauniausias pacientas su širdies nepakankamumu buvo 19 metų jaunuolis, susirgęs ūmiu pūlingu miokarditu. Liga progresavo žaibiškai valandomis, mūsų ligoninėje išbuvo 1 parą, perkėlėme į Kauno klinikas. Deja, prieš šią ligą medikai buvo bejėgiai.

- Iš to, kiek žmonių serga širdies ligomis, susidaro įspūdis, kad nesame linkę rūpintis savo širdimi...

- Širdies nepakankamumo atvejų daugėja dėl kelių priežasčių: rūkymo, nutukimo, besaikio alkoholio vartojimo, ilgėjančio išgyvenamumo ir, kaip nebūtų keista, vis tobulėjančių gydymo metodų. Jeigu anksčiau pacientų, susirgusių ūminiu MI, mirštamumas siekė 30 – 35 proc., šiuo metu didžiuosiuose centruose - apie 6-7 proc. Tačiau pacientui, persirgusiam ūminiu miokardo infarktu, formuojasi lėtinis širdies nepakankamumas.

Taip jau yra, kad vainikinių arterijų ateroskleroze dažniausiai serga vyrai, o moterys suserga maždaug dešimčia metų vėliau ir, aišku, rečiau. Tačiau nejudra, rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas mažina skirtumą tarp vyrų ir moterų. Sunku pasakyti, kokie statistiniai duomenys bus po 20 metų.

Šiandien turiu pasidžiaugti jaunimu. Į ambulatoriją vis dažniau ateina jaunų žmonių, kurie rūpinasi savo širdimi, nes jų tėvai sirgo širdies ligomis. Jie puoselėja sveiką gyvenimo būdą ir to moko vaikus.

- Kaip Jūs rūpinatės savo širdimi. Gal turite kokį stebuklingą receptą, kaip išlaikyti sveiką širdį ir pacientams?
- Turiu pasakyti, kad nesu labai uoli visų rekomendacijų vykdytoja. Tačiau stengiuosi palaikyti pastovų kūno svorį, darau mankštą 3-4 kartus per savaitę, vasarą važinėju dviračiu, stengiuosi valgyti daugiau daržovių, seku cholesterolio kiekį kraujyje, nesu surūkiusi nė vienos cigaretės. Tačiau mano genetika nėra palanki aterosklerozės atžvilgiu, nors nesitikiu visiškai išvengti šios ligos, bet atitolinti ją – tikrai. Stebuklingo recepto sveikai širdžiai išlaikyti tikrai neturiu, bet sveika gyvensena, manau, yra pats geriausias vaistas.

Evelina Machova