Sveikatos naujienų portalas: sveikatos aktualijos, politika, naujienos
Kokliušu vaikus dažniausiai užkrečia suaugusieji
Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepus, sumažėjus kokliušo vakcinacijos apimtims, net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse taikant visas šiuolaikines gydymo priemones, padaugėjo sergančiųjų kokliušu ir mirčių atvejų nuo šios ligos. Kokliušas - klastinga infekcinė liga, kuri agresyviausiai pasireiškia pirmųjų mėnesių kūdikiams. Juos dažniausiai šia liga užkrečia suaugusieji.
Klaidinga diagnozė
Iš pradžių Laurai ir jos 7 savaičių kūdikiui Vilijai (vardai pakeisti) buvo įtariamas netipinių bakterijų sukeltas bronchitas. Pirmoji pradėjo kosėti mama, o po to ir dukra. Tiek mamai, tiek jos kūdikiui buvo išrašyta antibiotikų. Kūdikis nekarščiavo, tačiau kosulys stiprėjo, dėl to kūdikis buvo paguldytas į ligoninę, kur po 2 dienų prasidėjo kvėpavimo sutrikimai, vėmimas po kosulio, sustodavo kvėpavimas. Vilija pateko į vaikų intensyviosios terapijos skyrių. Tik 11-ą ligos dieną buvo įtartas kokliušas. Mama su kūdikiu užsikrėtė nuo kitų šeimos narių, kurie jau ilgą laiką kosėjo.
Prie mirties slenksčio
Susirgęs šia klastinga liga kūdikis laviravo tarp gyvenimo ir mirties. Du kartus ji buvo intubuota, taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Antrą kartą, besikartojant ilgesniems kvėpavimo sustojimams, tėvai jau manė, kad gali nutikti blogiausia. Po 28 gydymo ligoninėje dienų, iš jų 9 dienas praleidus intensyvioje terapijoje, Vilija, būklei pagerėjus, buvo išleista su mama iš ligoninės namo. Vilijai dar buvo trumpalaikių kvėpavimo sutrikimo epizodų, laikėsi nestiprus kosulys. Po ligos tėvams reikėjo intensyviau rūpintis kūdikiu: praleisti daugiau laiko gryname ore, rūpestingai prižiūrėti mitybą.
INTERVIU:
Nuo kokliušo, kaip skiepais valdomos ligos, dėl žinių trūkumo visuomenė nukenčia net ir XXI amžiuje, kuriame apstu informacijos šaltinių ir naujausių technologijų, o mokslo laimėjimai tikrai neaplenkia medicinos. Apie šią klastingą ligą kalbame su Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė, infekcinių ligų gydytoja doc. med. dr. Irena Narkevičiūte:
- Jūs buvote ta gydytoja, kuri pirmoji įtarėte, jog Vilijai (vardas pakeistas) gali būti kokliušas. Kaip tai supratote?
- Išsiaiškinusi ligos simptomus, jų atsiradimo laiką, epidemiologinę anamnezę, atkreipiau dėmesį, kad kosinčiam, bet nekarščiuojančiam vaikui prasidėjo kvėpavimo sutrikimai – kvėpavimo sustojimas. Be to, paaiškėjo, kad prieš susergant mamai ir kūdikiui, šeimoje ilgai kosėjo močiutė ir devynerių metų sesutė. Taigi, tada ir įtariau, kad kūdikis ir mama serga kokliušu.
- Kaip tėvai reagavo matydami Viliją prie mirties slenksčio?
- Vieną dieną, kai Vilijai kartojosi ilgalaikiai kvėpavimo sustojimai, jos tėtis paprašė išrašyti kūdikį į namus. Šeima jau buvo netekusi vilties, todėl vienintelio, ko norėjo, kad vaikas mirtų namuose, o ne ligoninėje.
- Kaip dažnai pasitaiko tokie sunkūs kokliušo atvejai, kaip Vilijos?
- Pasitaiko, bet ne taip dažnai. Neseniai buvo gydomas 5 savaičių amžiaus 10 dienų kosintis kūdikis. Namuose, kai mama ruošė išnešti kūdikį į lauką, tik kelioms minutėms nusisuko nuo kūdikio ir atsisukusi pamatė, kad vaikas nebekvėpuoja. Moteris atliko dirbtinį kvėpavimą, iškvietė greitąją. Kūdikis buvo paguldytas į vaikų intensyvios terapijos skyrių ir po kelių dienų gydymo, būklei pagerėjus, buvo išleistas į namus. Vis dėl to kokliušo atvejų yra mažiau nei anksčiau, nes daugelis vaikų yra skiepijami.
- Ar kokliušas lengvai diagnozuojama liga?
- Neretai kokliušu sergantiems žmonėms diagnozuojamas bronchitas, bronchų astma, gastroezofaginio refliukso liga, plaučių uždegimas ar kita liga. Ir tik kai nepraeina kosulys, šeimos gydytojas ligonį siunčia, kad jam būtų atlikti gilesni tyrimai. Surinkus detalią ligos anamnezę, išsiaiškinus epidemiologinę situaciją, atlikus laboratorinius tyrimus nustatoma tikroji kosulio priežastis.
- Kodėl kokliušu dažniausiai serga kūdikiai?
- Serga ne tik kūdikiai, bet ir paaugliai, suaugę asmenys. Tėvai kartais labai nustemba sužinoję, kad kokliušu susirgo jų vaikas, kuris nuo kokliušo buvo paskiepytas. Mano, kad jei jau paskiepytas vaikas, tai atsparumas yra visam gyvenimui, tačiau taip nėra. Skiepai veikia ribotą laiką – 5-7, ilgiausiai 10 metų. Po to reikia pakartotinai skiepyti. Svarbu žinoti, kad liga gresia ir suaugusiems, tačiau jie serga lengviau, nei kūdikiai. Pagal Lietuvos profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai nuo kokliušo skiepijami 2, 4 ir 6 mėnesių amžiaus. Taigi, tol kol negauna pirmųjų dviejų skiepo dozių, jie nėra apsaugoti ir, esant glaudžiam kontakte su sergančiu kokliušu (tai dažniausiai atsitinka šeimose, kai serga vyresni broliai, seserys ar tėvai, seneliai), gali užsikrėsti ir susirgti.
Lietuvos biochemikė, imunologė, gamtos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Žvirblienė:
- Ar kokliušas dažnai pasitaikanti liga?
- Nuo šios ligos šiuo metu yra taikomos vakcinos, todėl kokliušas nėra dažnai pasitaikanti liga būtent dėka jų. Vis dėlto ji yra pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams iki 10 metų, nes ją sukelia bakterija, gaminanti tam tikrus toksinus, kurie tarsi suparaližuoja kvėpavimą ir po to sukelia stiprų spazminį kosulį. Vaikai kosėdami dūsta, dėl to ji yra labai pavojinga.
- Koks yra šios ligos gydymas?
- Kai liga prasideda, jos simptomai būna nespecifiniai, todėl gali dažnai atrodyti, kad tai peršalimas ar gripas. Kadangi tai yra bakterinė infekcija, ligą išgydyti galėtų padėti antibiotikai, bet juos reiktų vartoti iš karto, vos ligai prasidėjus. Kai vaikas pradeda spazmiškai kosėti, antibiotikai jau nebepadeda. Tai klastinga liga, nes ne iš karto galima suprasti, kad tai kokliušas. Aišku, dabar yra laboratorinė diagnostika ir paėmus tepinėlį galima greitai nustatyti kosulio priežastį.
- Ar pats žmogus gali atskirti ar jį kamuoja kokliušas, ar tiesiog įprastas peršalimas?
- Manau, kad tai būtų sudėtinga, nes vis tiek reiktų atlikti diagnostiką, kad tikrai būtų patvirtinta laboratoriškai. Toks sausas spazmuojantis kosulys dažnai primena tiesiog peršalimą, todėl liga yra klastinga. Aišku, kosulys gali būti ir nuo kitų ligų.
- Kodėl žmonės vengia skiepytis?
- Tikrai nesuprantu žmonių nusistatymo prieš skiepus. Kodėl reikia agituoti visuomenę, kad skiepai yra blogis. Juk skiepai apsaugo nuo tokių pavojingų ligų kaip difterija, stabligė, ir kitų ligų, kur vakcinos išgelbėjo daugybę gyvybių. Kažkodėl yra diegiamas neigiamas požiūris apie skiepus. Galiu pasakyti tik, kad tol, kol visuomenėje yra pakankamai didelis skaičius žmonių, kurie yra pasiskiepiję, didelės grėsmės dar nėra, nes ligos plitimas yra sustabdomas, kai yra sutinkamas atsparus žmogus. Vis dėlto, jei žmonės nustos skiepytis, mes vėl turėsime prisiminti pavojingas infekcijas. Tik skiepų dėka yra laikomos įveiktos tokios ligos kaip raupai ar poliomielitas. Tik vakcinų dėka šitos ligos pranyko. Tad tie žmonės, kurie agituoja kitus, turėtų atsigręžti į praeitį.
- Kokios šios ligos komplikacijos?
- Kokliušo periodas gali tęstis kelis mėnesius. Bakterija yra klastinga ir susilpnina imuninę sistemą, dėl to kaip komplikacija gali prasidėti ausų uždegimas ar pneumonija, taip pat kitos panašios ligos.
SVARBU:
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Ligos užkratas perduodamas oro lašeliniu būdu, o sukėlėjas dauginasi kvėpavimo takų gleivinių paviršiuje. Kosint, čiaudint sukėlėjas plinta 2-3 metrų atstumu. Užsikrečia tik artimai bendraujantys asmenys.
Žydrūnė Domarkaitė
Komentarai: Kokliušu vaikus dažniausiai užkrečia suaugusieji
—————
MANO LIGA
Šeimos gydytojai neturi galimybių nustatyti širdies nepakankamumą
—————
Prof. Matilda Bylaitė: „Į odos pakitimus nekreipiame dėmesio“
—————
Infarktas ištinka ir trisdešimtmečius
—————
Kokliušu vaikus dažniausiai užkrečia suaugusieji
—————
Vieno pjūvio operacijos – jau kasdienybė
—————
Erkinis encefalitas sujaukė vaikino gyvenimo planus
—————
Kodėl kartojasi šlapimo takų uždegimas?
—————
Cholesterolį mažina ne tik vaistai
—————
Inkstų ligos dažnai diagnozuojamos atsitiktinai
—————
Naudingi patarimai turintiems žemą kraujo spaudimą
—————