Rajonų ligoninės nori dirbti netrukdomos

Senas tradicijas turinčią Pakruojo ligoninę vertina pacientai. Ji kaip ir kitos rajonų ligoninės labiausiais trokšta, kad būtų sudarytos sąlygos normaliai dirbti ir pagal kompetencijos ribas gydyti ligonius.

Gyventojai pasitiki ligonine

Jei prieš keliolika metų Pakruojo rajone buvo 33 tūkst. gyventojų, dabar liko tik per 23 tūkstančius. Rajonas išsiskiria stipriu žemės ūkiu, daugiau nei 70 proc. gyventojų gyvena kaime. Gyventojai sensta, daug socialinių problemų. Suprantama, tokiame rajone sveikatos priežiūra turi būti labai stipri. Pakruojiškius, taip pat visus besikreipiančius iš kitų Lietuvos regionų ir užsienio, aptarnauja Pakruojo ligoninė. Tai – daugiaprofilinė gydymo įstaiga, teikianti stacionaro ir dienos stacionaro, slaugos ir palaikomojo gydymo, konsultacinės poliklinikos, ambulatorinės reabilitacijos ir hemodializės paslaugas.

„Pakruojo ligoninė - vienintelė ligoninė rajone. Įstaiga turi senas tradicijas, o jos stiprybė ta, kad ji neturi konkurentų. Suteikiamų paslaugų apimtys rodo, kad gyventojai pasitiki ligonine, nes ji suteikia daugiau paslaugų, nei ligonių kasos sugeba prognozuoti“, - sako Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.

Ligoninėje veikia Vidaus ligų ir Vaikų ligų skyriai. Nors vaikų mažėja, pastarasis skyrius reikalingas. Besigydančių vaikų padaugėja per šventes ir vasarą, sugrįžus emigrantams.

Svarbus padalinys - Konsultacijų poliklinika. Joje dirba pagrindinių specialybių gydytojai konsultantai: chirurgai, ortopedai traumatologai, neurologai, pulmonologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos, akių ligų gydytojas, neurochirurgas, urologas, endokrinologas, ausų-nosies-gerklės ligų gydytojas. Pas kai kuriuos specialistus, pavyzdžiui, pas neurologus žmonės tiesiog veržiasi, net teko įdarbinti dar vieną gydytoją.

Dirba kvalifikuota kardiologė Rasutė Anušauskienė, kurios kompetencija neabejoja ir aukščiausio lygio specialistai iš didžiųjų Lietuvos gydymo įstaigų.

Ligoninė pasižymi gera diagnostine baze. Prieš dvejus metus baigus vykdyti projektą „Ambulatorinių paslaugų plėtra ir stacionarinių paslaugų optimizavimas Pakruojo ligoninėje“ atnaujinta diagnostinė įranga, Konsultacijų poliklinikai įsigytas naujas fibrogastroduodenoskopas su monitoriumi, LOR endoskopijos sistema, stacionarinis rentgeno aparatas su kompiuterine sistema. Buvo visiškai atnaujinta Konsultacinė poliklinika, Priėmimo – skubios pagalbos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriai.

Reabilitacijos skyriuje įrengtos naujos hidromasažinės vonios. Įsigyti ir nauji dializės aparatai.

Ambulatorinė reabilitacija – Pakruojo ligoninės išskirtinumas. Kai ji buvo atidaryta, aplinkiniai rajonai to dar neturėjo. Čia teikiamos gydomojo purvo, vandens procedūros, masažas, kineziterapija, fizioterapija.

Ambulatorinė reabilitacija – gyventojų vertinama paslauga. Deja, ligonių kasa ir jai per pusę sumažino finansavimą ir dabar skyrius priima dvigubai mažiau pacientų.

Analizatoriais pakankamai aprūpinta klinikinės diagnostikos laboratorija atlieka visus ligoninei reikalingus tyrimus. Praėjusią savaitę pradėtas atlikti bendras vėžio žymenų tyrimas. Pastebėjus nukrypimą nuo normos, tikslinama diagnozė. Nors ir mokamas, tai paklausus tyrimas, kurio Pakruojo ligoninė iki šiol neturėjo.

Chirurgo paslaugos teikiamos Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje.

Šiais metais chirurgo paslaugoms išlaikyti skirta 200 tūkst. litų. Apskaičiuota, kad jeigu nebūtų chirurgo, pacientų vežiojimas į Šiaulius per metus kainuotų 300 tūkst. litų.

Administracija stengiasi, kad pacientai ligoninėje saugiau jaustųsi, įgytų dvasios ramybę. Direktoriaus iniciatyva tikintiesiems įrengta koplytėlė, kurioje pastatytas liaudies meistrų išdrožtas altorius – tikras meno kūrinys. Pagyvenusiems žmonėms – tai labai reikalinga nusiraminimo vieta, ne mažiau svarbi už vaistus. Ligonius ir medicinos personalą aptarnauja biblioteka, sukaupusi apie 1000 knygų ir žurnalų.

Gyventojams labai reikalingos slaugos paslaugos. Iki 45 lovų padidintas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius nesutalpina visų norinčiųjų. Deja, teritorinė ligonių kasa apmoka tik 37 lovas. Kur dėti kitus? Kodėl planuojant paslaugas neatsižvelgiama į rajono poreikius?

Ateityje planuojama patikslinti licenciją ir pradėti teikti paliatyvios slaugos paslaugas, nes gyventojams reikia ir šių paslaugų.

Pridėjus reanimaciją II ir sustiprinus chirurgiją, tai būtų optimalus modelis rajonui. Gyventojams reikalingi visi paslaugų profiliai.

Atkurtų atimtas paslaugas

Pakruojo ligoninės direktorius V.Sudaris - Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas. Kaip žinoma, Lietuvos rajonų ligoninių asociacija vienija ligonines, kurioms vykdant trečiąjį gydymo įstaigų ir paslaugų restruktūrizacijos etapą, nuo 2010 metų balandžio 1 dienos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nebekompensuojamos stacionarinės chirurgijos ir reanimacijos II paslaugos.

Netrukus Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą, ar trečiasis restruktūrizacijos etapas neprieštaravo Konstitucijai ir įstatymams.

Rajonų ligoninėms labai svarbus Konstitucinio Teismo išaiškinimas, nes nuo jo didžia dalimi priklausys tolesnė sistemos plėtra ir rajonų ligoninių ateitis.

Jeigu Konstitucinis Teismas nuspręs, kad reforma įvykdyta nepažeidžiant įstatymų, ligoninėms teks ir toliau apsiriboti esama susiaurinta struktūra. Bet jeigu nuspręstų, kad įstatymai pažeisti, teks galvoti, kaip sugrąžinti prarastas gyventojams taip reikalingas paslaugas. 

Pasak V.Sudario, Pakruojo ligoninė galėtų iš karto teikti reanimacijos II paslaugas. Patalpos ir įranga išlaikytos, tik reikėtų įdarbinti darbuotojus. Dalis asociacijos ligoninių padedant savivaldybėms ir dabar išlaiko anesteziologus reanimatologus, nors ligonių kasos nefinansuoja reanimacijos II paslaugų. Greičiausiai kelios ligoninės jau nebesugebės sugrąžinti reanimacijos paslaugų.

Chirurgiją taip pat būtų galima nesunkiai atstatyti. Operacinės išlaikytos, tik chirurginio skyriaus palatos jau užimtos. Direktorius abejoja, ar vertėtų kurti atskirą skyrių, galbūt užtektų dviejų palatų, nes stacionarinės chirurgijos apimtys nebūtų didelės. Nedidelis stacionarinis bendrosios chirurgijos skyrius neatliktų ypač sudėtingų operacijų, bet galėtų operuoti ne itin skubius atvejus, dėl kurių pacientų neverta siųsti į tretinį lygį. 

Tačiau labai svarbu, kad sugrąžintos paslaugos būtų adekvačiai finansuojamos.

Svarbiausia – sutarčių sudarymo principai

Šiuo metu rajonų ligoninėms svarbiausi finansavimo klausimai.  

„Gal ir gerai, kad paslaugos balo vertė nukrito iki 89 centų. Gydymo įstaigos patyrė finansinį šoką ir buvo priverstos optimizuotis, pertvarkyti ūkį, kad išlaviruotų, bet kreditoriniai įsiskolinimai auga ir tik laiko klausimas, kada esant tokiam finansavimui prasidės problemos dėl kreditorinių įsiskolinimų grąžinimo“, - neabejoja V.Sudaris.

Kad galėtų užbaigti metus, šiemet įstaigas žadama papildomai finansuoti. Kitais metais planuojama balo vertę atstatyti iki 92 ar 93 centų, bet ir esant tokiai balo vertei ligoninės bus priverstos gyventi nuolatinėje įtampoje.  

Rugsėjo mėnesį Lietuvos rajonų ligoninių asociacija posėdyje konstatavo, kad visų asociacijai priklausančių ligoninių finansinė padėti blogėja, gydymo išlaidos nebegali iš vidinių rezervų kompensuoti atsiradusių papildomų išlaidų, susijusių su minimalaus mėnesinio atlyginimo pakėlimu, energetinių ir komunalinių paslaugų brangimu. Nors gydymo įstaigos ir toliau ieško galimybių optimizuoti savo veiklą siekdamos  sumažinti išlaidas, bet neatstačius balo vertės iki 1 lito, tikėtis žymesnio finansinės padėties gerėjimo negalima.

„Norint išlaikyti kvalifikuotą personalą, įsigyti reikalingus medikamentus, kurie nėra pigūs, planuojant senos medicininės įrangos pakeitimą naujesne ir progresyvesne, paslaugos balo vertė turi būti ne mažesnė kaip vienas litas. Tik tada įstaigos galės normaliai funkcionuoti, tikslingai planuoti savo veiklą, teikti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas“, - įsitikinęs V.Sudaris.

Ne mažiau svarbu sutarčių sudarymo principai. Dabar teritorinės ligonių kasos sutartis su ligoninėmis sudaro pagal paslaugų vartojimą. Kur kas racionalesnis sutarčių sudarymo principas būtų sudaryti jas pagal paslaugų poreikį. Daugiau laisvės pasiskirstant planuojamą PSDF lėšų sumą turėtų turėti įstaigų vadovai.

Kai sutartys sudaromos pagal paslaugų vartojimą, didžiuosiuose miestuose, kur paslaugų suvartojimas didelis, jis toliau didinamas. Tretinio lygio ligoninės teikia sudėtingas paslaugas ir gauna žymiai didesnį finansavimą, greta jos dar teikia daug antrinio lygio paslaugų. Rajonų ligoninės, išnaudodamos turimas lovas, specialistus ir diagnostinę bei medicininę įrangą, galėtų suteikti pagalbą žymiai didesniam ligonių skaičiui, tuo pačiu pagerindamos paslaugų prieinamumą ir nuimdamos krūvį nuo didžiųjų įstaigų. Tačiau tai pirmiausia priklauso nuo sutarčių – kiek rajonų ligoninėms bus leista maksimaliai turėti finansuojamų ligonių ir kiek didžiosios įstaigos sugebės neguldyti ligonių, kuriuos gali išgydyti rajonų ligoninės.

Tuo pačiu rajonų ligoninės turi turėti galimybę be sunkumų iškelti sudėtingus, tretinio lygio ligonius, kurių pačios negali gydyti. Perkelti sunkų ligonį yra didelių pastangų ir ryšių reikalaujantis vadybinis manevras.

„Turi būti normalus planavimas ir tinklas turi būti užimtas optimaliai - tuomet niekas net nekeltų klausimo, ar reikia sujungti pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, ar reikia keisti steigėją. Nesvarbu, kas yra steigėjas, įstaigos turi dirbti efektyviai“, - tvirtina V.Sudaris.

Įstaigų tinklas turi būti toks, kad žmonės galėtų gydytis ten, kur gimsta, auga, gyvena ir miršta, kad jie kuo mažiau atitrūktų nuo įprastos socialinės aplinkos. Sveikatos priežiūros sistema turėtu būti apsaugota nuo politinių vėjų, kad neatsitiktų kaip su trečiuoju restruktūrizacijos etapu, kuris rajonuose ne pagerino, o kaip tik pablogino paslaugų prieinamumą.

Šiuo metu ruošiantis naujam europinės paramos etapui, lėšas numatoma skirstyti pagal konkretaus regiono sergamumą, numatant finansavimo kryptis problemoms spręsti. V.Sudario požiūriu, sudarant sutartis taip pat reikėtų stebėti, koks kuriame rajone sergamumas, o jam padidėjus, suteikti galimybę vietos ligoninei didinti teikiamų paslaugų apimtis problemai spręsti: „Tada visi dirbtume savo darbą ir jei lėšas paskirstysime sąžiningai, jų turėtų užtekti optimaliam ligoninės veiklos palaikymui“.   

„Pakruojo ligoninė yra reikalinga čia gyvenantiems žmonėms. Todėl rajonų ligoninės turi ne vegetuoti ar tyliai numirti, o išlikti stiprios, kad galėtų rajono žmonėms teikti visas reikalingas paslaugas pagal savo resursus ir galimybes. Niekas nesiruošia diegti aukštų technologijų ir kitų rajono ligoninei nereikalingų ir nerealių dalykų. Pakruojo ligoninė kaip ir kitos rajonų ligoninės turi turėtų galimybę normaliai funkcionuoti ir savo kompetencijos ribose gydyti ligonius, kad nereikėtų jų iškelti į aukštesnio lygio ligonines, kurios teikia aukštesnes paslaugas“, - apibendrina V.Sudaris.

Komentaras   

Pakruojo rajono savivaldybės merė Asta Jasiūnienė:

„Aktualiausias klausimas – gydytojai“

- Nedideliam Pakruojo rajonui sveikatos priežiūros įstaigų veiklai užtikrinti, manau, nereikia dviejų laboratorijų, ir kitų besidubliuojančiu struktūrų. Apjungiant veiklas, galėtumėme optimizuoti kaštus ir sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Labai džiaugiamės, kad ir Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo kalbėti, kad reikia sujungti įstaigas ir kurti klasterius, manau, kad ir mes eisime optimizavimo keliu.  

Savivaldybė bendradarbiauja su ligonine. Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas išgirsta medikų norus, medikai taip pat girdi, ko mes iš jų norime.  

Mums svarbiausia, kad gyventojų atsiliepimai apie ligoninę yra geri.  

Didesnė dalis ligoninės yra renovuota, bet kai kuriems skyriams dar reikia investicijų, kad visa ligoninė būtų sutvarkyta.

Šiuo metu svarbiausia problema – gydytojų trūkumas. Savivaldybės taryba dar prieš daug metų buvo priėmusi sprendimą skirti pinigus rezidentų rengimui. Bet sugrįžo tik vienas gydytojas.

Suprantu, kad po studijų mieste gydytojai nenori važiuoti į rajoną. O dvigubai didesnių atlyginimų negalime pasiūlyti. Tai sisteminė bėda, kurios iki šiol niekas nesprendė. Nebuvo politinės valios.

Rajonuose tikrai reikia gydytojų. Ligoninė dar kažkaip išsprendžia problemą, gydytojai atvažiuoja budėti iš kitur. Bet poliklinikoje jau pusė gydytojų - pensinio amžiaus. O jei jie sugalvos išeiti? Baisu, kad gydytojų amžius padarys dar vieną restruktūrizaciją ir tai bus labai bloga restruktūrizacija.

Gydytojų, ypač šeimos, pritraukimą į rajonus reikėtų išspręsti nacionaliniu mastu. Jeigu atokių rajonų finansavimui būtų taikomas koeficientas, padidinus atlyginimus, gydytojai rinktųsi ir atokesnius rajonus darbui ir įsikūrimui gyventi su šeimomis.

Ir maži rajonai dar gyvi. Juose gyvena žmonės. Jiems reikalinga kokybiška prieinama sveikatos priežiūra.

Algirdas Valentas