Vyrų šlapimo nelaikymas yra viena komplikacijų po prostatos pašalinimo operacijų. Dabar su šia problema susidūrusiems vyrams gydytojai gali pasiūlyti modernų gydymą - reguliuojamų pošlaplinių raiščių implantaciją.
Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programos dėka ponas Juozapas (75) buvo išgelbėtas nuo klastingos ligos nasrų. Po sėkmingos operacijos netrukus vyriškiui pasireiškė rečiau pasitaikanti pooperacinė pasekmė – šlapimo nelaikymas. Pašnekovas sako, kad ir toliau gyventi su šia problema reiškė save pasmerkti gyventi nepatogiai, todėl ryžosi dar vienai neseniai Lietuvoje pradėtai atlikinėti operacijai.
Profilaktika pasiteisino
„Kažkada sirgau inkstų uždegimu, lankiausi pas gydytojus, taip pat eidavau reguliariai pasitikrinti prostatos specialųjį antigeną (PSA). Visą laiką tas antigenas būdavo normalus, tačiau prieš beveik dvejus metus rodikliai gydytojams sukėlė įtarimų. Jie pasiūlė man pasidaryti biopsiją ir prostatoje aptiko kažkiek procentų navikinių ląstelių. Konsultavausi su gydytojais, ką reikėtų daryti. Jie man pasakė, kad galima nieko nedaryti ir laukti, gydyti vaistais arba daryti operaciją“, – problemų virtinės pradžią prisimena ponas Juozapas. Gydytojai pacientui rekomendavo operuotis, todėl vyriškis paklausė jų patarimo ir jam buvo atlikta radikali prostatos operacija. Už tai vyriškis dėkingas prof. Feliksui Jankevičiui.
Pasekmė neaplenkė
Rodos gyvenimas turėjo sugrįžti į savas vagas, tačiau ponui Juozapui taip nenutiko. Jį pradėjo varginti šlapimo nelaikymo problema, o tai retam pacientui pasitaikanti pooperacinė pasekmė. Ponui Juozapui Birštone buvo skirta reabilitacija, po kurios tikėta, kad nemalonumai bus išspręsti. „Birštone dariau rekomenduotus specialius pratimus, mankštas, tačiau man tai nepadėjo. Praėjo devyni mėnesiai, o situacija beveik nesikeitė. Svarsčiau galimybę toliau gyventi prisitaikant šiai problemai spręsti skirtas priemones – specialias kelnaites, įklotus, kurių yra įvairių pagal šlapimo nelaikymo laipsnį. Žinoma, tai labai patogios, efektyvios, modernios priemonės. Tačiau diskomfortas paskatino pasidomėti ir kitomis galimybėmis. Sužinojau, kad Lietuvoje, Vilniuje, daromos šlapimo nelaikymo operacijos. Tai labai gera, labai reikalinga išeitis aktyviems, dirbantiems žmonėms. Tik gaila, kad valstybė nekompensuoja šio gydymo išlaidų. O tai kainuoja apie šešis tūkstančius litų. Galbūt atsirastų daug žmonių, kurie norėtų pasidaryti tokią operaciją, tačiau ne visiems dar tai prieinama“, – tvirtina vyriškis, kuriam prieš pusę metų atlikta šlapimo nelaikymo operacija naujuoju metodu.
Reikėjo korekcijos
Pono Juozapo žodžiais tariant, atsibudęs po narkozės jis nepajuto jokių skausmų ar kitų negalavimų. „Tarytum nieko man net nebūtų darę, – šypsosi vyriškis.
– Po operacijos man reikėjo atlikti korekciją, nes buvo sudėtinga šlapintis ir pūslėje likdavo šlapimo, tačiau po korekcijos viskas susitvarkė, jaučiuosi gerai. Rodos, problemą pavyko išspręsti. Už tai esu dėkingas gydytojai doc. Aušrai Černiauskienei, kuri pirmoji mūsų šalyje pradėjo taikyti šlapimo nelaikymo operacijas“.
Naujasis šlapimo nelaikymo gydymo metodas ponui Juozapui sugrąžino gyvenimo kokybę ir šiandien jis džiaugiasi savo sveikatos būkle. „Po šlapimo nelaikymo operacijos dešimt dienų gėriau antibiotikus, tačiau po to daugiau jau nebeprireikė jokių vaistų. Dar po operacijos kurį liką negalėjau normaliai sėdėti. Ir šiandien ilgėliau užsisėdėjęs dar pajuntu šiokį tokį nepatogumą, vis dėlto pjauta, siūta... Bet po operacijos, po kelių dienų, pats sėdau prie automobilio vairo. Praėjus trims mėnesiams, pasidariau tyrimus, kurių rezultatai buvo geri. Ko gero viskas liko praeity ir vėl galiu džiaugtis gyvenimu“, – pasakoja ponas Juozapas.
Diskomfortas darbe
Ponas Juozapas daug metų dirbo dėstytoju viename Vilniaus universitete, todėl šlapimo nelaikymo problema jam kėlė didelį diskomfortą. Pasak pašnekovo, kai per dieną po keletą valandų studentams reikėdavo skaityti paskaitas, toks nepatogumas dar labiau ėmė trikdyti ir atrodyti baisesnis negu yra iš tikrųjų. „Jau kurį laiką nedirbu akademinio darbo, o dirbu vienoje valstybės įstaigoje neatlygintinai. Tačiau gali būti, kad šį pavasarį sugrįšiu paskaityti kelias paskaitas. Nors jeigu atvirai, nepasiilgstu aš to, nes veiklos turiu daug, – šypsosi pašnekovas. – Tačiau ankščiau nebuvo nė vienos dienos, kad nenorėčiau eiti į darbą. Dirbdamas universitete pamažu tobulinausi, kėliau akademinius laipsnius ir tapau daktaru docentu“. Ponas Juozapas turi savo sodybą, kurioje nestinga įvairių mėgstamų darbų. Todėl, pasak vyriškio, išmanant ir mokant visus ūkinius darbus, net ir nedirbant oficialiame darbe, nuobodžiauti tikrai netenka.
Komentaras
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos skyriaus gydytoja urologė doc. Aušra Černiauskienė:
– Vyrų šlapimo nelaikymas yra viena komplikacijų po prostatos pašalinimo operacijų. Šios problemos dažnis, remiantis naujausiais įvairių autorių duomenimis, labai varijuoja nuo 5 proc. iki 10 proc. Šlapimo nelaikymas gali atsirasti po atvirų arba endoskopinių gėrybinės prostatos operacijų bei po radikalios prostatektomijos dėl prostatos vėžio.
Šlapimas išteka dažniausiai fizinio krūvio metu ir be jo. Šlapimo nelaikymas pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, vyrai yra linkę atsisakyti įprasto darbo, bendravimo, aktyvios veiklos. Todėl svarbu šią problemą efektyviai išspręsti.
Šlapimo nelaikymui gydyti naudojami įvairūs metodai: skysčių vartojimo apribojimas, medikamentai, dubens dugno raumenų treniruotės, varpos spaustukai, pastovaus kateterio įvedimas, įvairių medžiagų parauretralinės injekcijos, nesant efektui, taikomas chirurginis gydymas.
Šiuolaikiniai chirurginiai šlapimo nelaikymo gydymo būdai vyrams yra tokie: dirbtinis šlapimo pūslės sfinkteris, minimaliai invazyvūs reguliuojamieji balionėliai, paprasti raiščiai ir reguliuojamieji raiščiai. Lig šiol auksiniu standartu laikytas dirbtinis sfinkteris, dėl savo kainos, sukeliamų komplikacijų privertė ieškoti alternatyvių problemos sprendimo būdų.
Raiščiai vyrams implantuojami įvairiais būdais - per užtvarinę angą, užgaktiniu būdu ir mišriu būdu. Urologai, ištyrę ligonius, nustato šlapimo nelaikymo laipsnį ir rekomenduoja, kokį operacijos būdą pasirinkti.
2005 m. Hubner W.A. su kolegomis paskelbė gerus ilgalaikio gydymo rezultatus naudojant reguliuojamus Argus raiščius. Įvertinus jų efektyvumą ir galimybę koreguoti jų įtempimą po operacijos, nuspręsta juos išbandyti Lietuvoje. Santariškių klinikose urologijos centre nuo 2008 m. buvo atliktos pirmosios Argus reguliuojamų pošlaplinių raiščių implantacijos. Gavus gerus rezultatus, jos atliekamos iki šiol.
2013 sausio 10 d. atlikome pirmąsias operacijas nauju būdu -implantavome pošlaplinius raiščius mišriu būdu.
Naujasis raištis turi 4 dalis. Jo centrinė dalis implantuojama po šlaple, jo galai specialiomis adatomis pravedami dviem skirtingomis kryptimis – du per užtvarinę angą, esančią dubenyje, o kiti du –gaktikaulio priekyje.
Po šių operacijų apie 83 proc. pacientų pasitaiko geri rezultatai, kitiems – šlapimo sulaikymas pagerėjo, o tai reiškia, kad po operacijos vyrų gyvenimo kokybė tampa ženkliai geresnė, jie gali gyventi įprastą gyvenimą, dirbti savo darbą, jaustis visaverčiais.
Verta žinoti
Nesvarbu, kokį gydymą skiria gydytojas, yra paprastas ir diskretiškas būdas kovoti su šlapimo nelaikymo keliamais higienos nepatogumais. Tai specialiai vyrams sukurtos higienos priemonės - įklotai ir kelnaitės TENA Men. Išgaubta forma atitinka vyrų anatomiją, todėl įklotai gerai ir saugiai priglunda. Turi nemalonaus kvapo neutralizavimo sistemą, yra orui laidūs, todėl oda neprakaituoja. Įklotai ir kelnaitės užtikrina patogumą ir lengvą judėjimą.
TENA Men leidžia užsiimti kasdiene veikla nesibaiminant dėl šlapimo pratekėjimo ar nemalonaus kvapo.
Laura Valeikaitė