Žvynelinė - visam gyvenimui?

Laba diena. Prieš porą mėnesių kreipiausi pas šeimos gydytoją dėl atsiradusių bėrimų ant kūno. Ji man pasakė, kad tai žvynelinė liga. Gal galite plačiau pakomentuoti apie šią ligą ir kaip ją teisingai reikia gydyti. Gydytoja man tik pasakė, kad visą gyvenimą šią ligą ir turėsiu. Jokūbas, 36m.

Atsako gydytoja dermatovenerologė Vilma Polinkevičienė:

Žvynelinė – pakankamai dažna lėtinė uždegiminė liga, dažniausiai recidyvuojanti,  pažeidžianti odą ir sąnarius. Ja serga apie 2-3 proc. gyventojų, vienodai dažnai moterys ir vyrai. Dažniausiai susergama 20-50 metų, bet taip pat gali susirgti ir maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. žmonių, tai yra, apie 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje šia liga serga apie 3 proc. gyventojų.  Žvynelinės priežastys nėra žinomos. Manoma, kad ligai atsirasti įtakos turi genetiniai  veiksniai (apie 60-70 proc. ligonių). 

Genetinė žvynelinė yra susijusi su HLA genais B13, Cw6, Bw57,  Bw57.  Ligos eigą dažnai pasunkina ūminė ir lėtinė  infekcija, žalingi įpročiai, stresas, nuolatinė įtampa, kontaktiniai alergenai, kitos dermatozės (seborėjinis dermatitas, odos kserozė), prisidėjusios gretutinės ligos (kardiovaskulinės, sąnarių, cukrinis diabetas, depresija) ir dėl jų vartojami vaistai. 

Žvynelinė nėra užkrečiama liga, nepiktybinė bei nesukelia pavojaus susirgti vėžiu. Šeimos gydytojas, turėdamas dermatoskopą,  nesunkiai gali atskirti žvynelinę ligą nuo kitų odos ligų, kadangi yra tik šiai ligai būdinga klinika, t.y. vadinamoji Aušpico triada- stearino išvaizdos, lengvai nukrapštomas žvynas nuo papulės, po žvynu stebima rožinės spalvos plona, blizganti plėvelė, kurią pakrapščius ištrykšta smulkūs kraujo lašeliai. 

Taip pat tipinės šiai ligai yra ir bėrimų vietos: plaukuotoji galvos dalis, ausų landos, alkūnės, keliai, kryžkaulio sritis. Naguose stebimos „aliejaus“ dėmės, onichodistrofija (> 50 proc. pacientų), skausmingi, iškraipyti sąnariai (esant ūmesnei ligos formai). Žvynelinės bėrimų paprastai neniežti, tačiau jei labai išplitę, o kai uždegimas stiprus, gali ir niežėti.  Kadangi neretai žvynelinės eiga yra latentinė, ilgai besitęsianti, šeimos gydytojui visuomet geriau tartis su gydytoju dermatologu dėl ligos patikslinimo. Esant reikalui, diagnozei patikslinti gydytojas dermatologas atlieka odos biopsiją, taip pat jis gali paskirti ir kitus tyrimus, parinkti gydymo taktiką. 

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, pažeidimų išplitimo, vietos, ligonio amžiaus, gretutinių ligų, gydymo kaštų. Yra 3 ligos sunkumo laipsniai: lengvas, vidutinis ir sunkus.  Žvynelinės gydymo būdai – vietinis, sisteminis, fototerapija ( ultravioletiniai spinduliai), kombinuotas. Esant lengvam ligos laipsniui skiriamas vietinis gydymas kalcineurino inhibitoriais, degutiniais preparatais, ditranoliu, salicilo rūgšties tepalais, šlapalu, emolientais, ultravioletiniais spinduliais. Dažnai to užtenka, kad liga būtų suvaldyta.  

Vidutinio ir sunkaus  laipsnio žvynelinei gydyti vietinių vaistų ir fototerapijos dažnai nepakanka, todėl skiriamas sisteminis gydymas imunosupresiniais vaistais (metotreksatu), sintetiniais retinoidais, skiriama fotochemoterapija.  Kadangi sergant žvyneline oda yra mažiau atspari fiziniam poveikiui (trynimui, tempimui, smūgiui), įvairioms cheminėms medžiagoms, oro pokyčiams, todėl ją būtina itin saugoti. Paskiriant stipriausią hormoninį tepalą yra pasiekiamas greičiausias terapinis efektas, tačiau esant lengvai ar vidutinio sunkumo žvynelinei to reikėtų vengti. 

Skiriant gydymą labai reikia atsižvelgti į paciento odos tipą, gretutines ligas. Pradžiai reikėtų skirti keratolitinių preparatų, t.y. tokių kaip salicilo rūgšties tepalas, tepalas su šlapalu, tam, kad kiek įmanoma geriau nuvalyti pleiskanų sluoksnį ir tik tada skirti hormoninių preparatų. Jei ligos pradžia nėra ūminė, reikėtų pradėti gydyti keratolitiniais preparatais, esant reikalui, skirti fototerapiją ir pačių silpniausių hormoninių tepalų (siekiant išvengti odos atrofijos ir išplonėjimo), taip pat emolientų.

 Svarbu yra tai, kad odą reikia saugoti nuo perdžiūvimo, taip pat nuo pernelyg didelio drėkinimo, nes drėgnos odos klostės - puiki terpė daugintis mikroorganizmams, kurie vėliau sukelia uždegimą. Daug metų žvyneline sergantys pacientai jau patys puikiai žino, kuri priemonė jiems labiausiai veiksminga. Tinka bet kuri iš minėtų priemonių, tiesiog, neretai pacientai vaistų ir priemonių vartoja arba pernelyg daug, arba pernelyg mažai.