Atopinis dermatitas - ar tai išgydoma?

Laba diena, prieš 2 mėnesius labai išbėrė kūną, oda pasidarė sausa, stipriai niežtėjo, net ir naktimis. Lankiausi pas gydytoją dermatologę, man diagnozavo atopinį dermatitą, prirašė daug vaistų , tepalų, tačiau labai išsamiai apie ligą neišaiškino, sakė, kad paskaityčiau internete. Pradėjusi ieškoti iššsamios informacijos pasiklydau. Gal galite išssamiai atsakyti kas tai per liga, kodėl aš ja susirgau, kaip gydytis, ar ji pagydoma? Ar galiu užkrėsti savo vyrą, vaikus?

Gabrielė, 30 metų

Atsako gydytoja dermatovenerologė Vilma Polinkevičienė:

Atopinis dermatitas (AD) – tai dažna liga, ypač paplitusi tarp vaikų. Atopinis dermatitas (sinonimai - atopinė egzema, neurodermitas) – tai lėtinė uždegiminė odos liga, lydima intensyvaus niežėjimo. Jai būdinga:

· didelis dažnis, ypač tarp vaikų; 

· ryšis su alergine astma, alerginiu rinitu ir kitomis alerginėmis ligomis;  

· gyvenimo kokybės pokyčiai; darbo-mokymosi ir kitos veiklos sutrikimai;

· ekonominė žala.

Todėl šiuo metu atopinio dermatito  sąvoką siūloma pakeisti į atopinės egzemos/dermatito sindromą (AEDS).

Atopinio dermatito etiologija yra daugiaveiksnė. Ligos atsiradimui reikšminga genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių sąveika. Maisto, buitiniai, epiderminiai,  kontaktiniai alergenai sukelia su IgE (I-ojo tipo greitąją) ir T limfocitais susijusias (IV-ojo tipo lėtąją) alergines reakcijas. Odos uždegimą skatina dirgikliai, superantigenai (pavyzdžiui, Staphylococcus aureus), autoalergenai ir neuropeptidai. Dėl šių alerginių reakcijų pasireiškia objektyvūs ir  subjektyvūs odos uždegimo požymiai. Sergant atopiniu dermatitu pažeidžiama odos barjerinė funkcija, todėl aplinkoje esantys dirgikliai, infekcija lengvai prasiskverbia ir sustiprina odos uždegimą. Be to, niežėjimo metu kasymasis (trauma) sukelia citokinų, kurie dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingasis ratas. Atopinį dermatitą sukeliantys ir provokuojantys veiksniai yra: 

Maisto alergenai (ypač vaikams) ir histamino liberatoriai, kryžminės reakcijos tarp maisto  ir žiedadulkių alergenų. Pagrindiniai maisto alergenai yra pienas, kiaušinio baltymas, kviečiai, sojos produktai, ankštiniai, žuvis ir jūros produktai, žemės ir kt. riešutai, citrusiniai vaisiai.

Taip pat liga provokuoti ar paskatinti gali žiedadulkės, naminių gyvūnų plaukai, plunksnos,  žuvų maistas, mikroskopiniai grybai (pelėsiai). 

Kontaktiniai alergenai (ypač suaugusiems): nikelis, lateksas, chromas, lanolinas,  parfumerija, vietiniai odos gydymo ir priežiūros preparatai, kosmetika, maistas.

Odos išsausėjimas: šarminiai muilai, nepakankamas oro drėgnumas, dažnas maudymasis,   netinkamo pH kūno priežiūros  priemonės, įgimtas odos sausumas. 

Odos infekcijos: bakterinė (ypač S. aureus), grybeliai,  virusai.   Odos dirgikliai: vilna, sintetika, skalbimo milteliai, detergenai, statybinės medžiagos, karštis, šaltis. 

Netinkamas klimatas:  prakaitavimas. 

Emocinė įtampa.

Pagrindiniai atopinio dermatito simptomai yra odos paraudimas, bėrimas, pleiskanojimas, niežulys, odos sustorėjimas, vandeningos pūslelės, šašai, įtrūkimai. Pagal amžių, atopinis dermatitas skirstomas į kūdikių ir mažų vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tipus. Kūdikių ir mažų vaikų (2 mėn. – 4 metų amžiaus) dažniausios ligos pažeidžiamos vietos yra veidas (kakta, skruostai, ausų kaušeliai), liemuo, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai. Mažyliams labiau būdinga „šlapioji“ ligos forma, kuri pasireiškia pūslelėmis, erozijomis.  

Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tipo, t.y. amžius 4–14–30 metų, pažeistos odos vietos yra veidas (kakta, vokai, lūpos), kaklo šonai, sprandas, tiesiamųjų plaštakų paviršiai, rankų ir kojų lenkiamieji paviršiai (alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos). Šiam tipui būdinga „sausoji“ ligos  forma, kuri pasižymi mazgeliais, lichenifikacija, infiltracija, dažnai pažeistos vietos būna nukasytos.

Pagal ligos eigą, atopinis dermatitas skirstomas į lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos. Atopinio dermatito sunkumas nustatomas pagal SCORAD indeksą.Ligos diagnostika prasideda nuo anamnezės surinkimo, išsamios ligonio apžiūros. Gydytojas įvertina egzemos/dermatito požymius tipinėse pažeidimo vietose, išsiaiškina, kas sukelia bėrimus, nustato provokuojančius veiksnius.

Esant reikalui gali būti atlikti diagnostiniai tyrimai. Kraujo tyrime randamas padidėjęs eozinofilų kiekis. Maisto alergenus padeda nustatyti odos dūrio ar odos lopo mėginiai, specifinių IgE kraujo serume nustatymas, provokaciniai oraliniai mėginiai (kai po 4 savaičių pertraukos vaikui leidžiama suvalgyti įtariamą produktą prižiūrint gydytojui, stebima, ar atsiras alergija). Pirmiausia - tai alerginiai odos mėginiai. Odos dūrio ir dūrio-dūrio mėginiai patvirtina IgE nulemtą specifinę alergiją, lopo mėginiai – T limfocitų nulemtą alergiją.  Rekomenduojama, kad odos alerginius mėginius atliktų tik specialistai – gydytojai alergologai klinikiniai imunologai (dėl atlikimo technikos ir interpretacijos ypatumų), nes diagnostinė vertė yra apie 50 proc.

Taip pat gali būti atliktas alergenui specifinių IgE antikūnų kiekio nustatymo kraujo serume tyrimas, kuris turi panašią diagnostinę vertę kaip ir odos mėginiai. Kiti tyrimai - bendrasis IgE kiekis serume; odos biopsija, kurios dažniausiai prireikia diferencinei diagnostikai. Eliminacinės ir provokacinės dietos testas patvirtina alergiją maistui (provokaciniai oraliniai mėginiai - klinikinis kraujo tyrimas, metaboliniai tyrimai (prireikus).

Pagrindiniai atopinio dermatito gydymo principai:

1. Alergeno pašalinimas (dieta,  ypač vaikams, aplinkos kontrolės priemonės).

2. Barjerinės epidermio funkcijos atkūrimas: emolientai (visada).

3. Uždegimo slopinimas:

•gliukokortikosteroidai vietiškai (auksinis standartas) ar per os (sunki eiga),

•imunomoduliatoriai vietiškai (pimekrolimas, takrolimas),

•imunosupresantai per os (ciklosporinas A),

•antihistamininiai vaistai per os (papildomai, esant ryškiam niežėjimui).

4. Kova su antrine infekcija (antibiotikai vietiškai ar per os), jos prevencija

5. Fototerapija ir fotochemoterapija (UVB, UVA-1, PUVA).

6. Visada rekomenduojamas ligonio ir jo šeimos mokymas.

7. Psichoterapija.

Esant sunkiausiai atopinio dermatito formai neretai sunku būna suvaldyti ligos eigą. Tai labai priklauso nuo paties paciento noro ir dažnai nuo finansinių galimybių. Neretai, ypač daug metų sergantys šia liga pacientai tampa irzlūs, viskuo nusivylę ir manantys, kad jokie gydymo būdai nėra efektyvūs. Taipogi įtakos turi ir finansinės galimybės, nepaisant to, kad dalis vaistų yra kompensuojama, tačiau geresni emolientai ir kitos kūno priežiūros priemonės deja nekompensuojamos. Tuo tarpu, sunkia forma sergančiam pacientui kūno priežiūros priemonėms per mėnesį neretai reikia išleisti po kelis šimtus litų. Sergant atopiniu dermatitu dėl odos pažeidimu, kasymo galima antrinė infekcija. Dažniausiai  antrinė infekcija būna bakterinė. Ją sukelia S. aureus , kuris odoje aptinkamas iki 90 proc. sergančiųjų. Infekcija gali sukelti ir grybeliai, tada gali vystytis Candida, Trichophyton rubrum,Pityrosporum ovale grupės grybelių sukelti odos pažeidimai. Arba virusai - Herpes simplex (sukelia herpetinę egzemą), Papillomavirusai (kai infekcija išplitusi). Kita galima komplikacija – eritrodermija (viso kūno odos paraudimas).

Sergant atopiniu dermatitu būtina teisingai prižiūrėti odą, t.y.

Alergeno pašalinimas ( dieta, ypač vaikams, aplinkos kontrolės priemonės).

Barjerinės epidermio funkcijos atkūrimas: emolientai (pav.: Emolium, Noreva, Babe, Bioderma kompanijų produktai). Emolientai yra hipoalerginiai, be dažančių priedų, kvapiųjų medžiagų. Juos būtina vartoti ilgą laiką ir be pertraukų. Odą minkštinantitis poveikis trunka 3-4 valandas, todėl vartoti reikia dažnai (mažiausiai 3 kartus per dieną). Jei emolientus vartojate su gydomuoju tepalu, pirmiausia pažeistas vietas ištepkite gydomuoju tepalu, paskui emolientais. Po vandens procedūrų odą reikia ištepti emolientu per 3 minutes. Esant lengvai ar vidutinio sunkumo eigai, uždegimą slopina vietiškai naudojami gliukokortikosteroidai, o  esant sunkiai eigai geriamieji gliukokortikosteroidai. Taip pat naudojami imunomoduliatoriai vietiškai (pav.: pimekrolimas, takrolimas). Antihistaminiai vaistai  geriami papildomai esant smarkiam niežėjimui. 

Jei yra infekcijos pavojus skiriami antibiotikai.

Fototerapija – tai gydymo metodas, kurio metu gydymui naudojami ultravioletiniai (UVA ir UVB) spinduliai monoterapija ar kombinacijose su medikamentais. 

Fotochemoterapija – tai gydymo metodas, kurio metu skiriama spinduliams įjautrinanti medžiaga (psoralenas) ir ilgųjų bangų ultravioletiniai spinduliai (UVA).

Kartais reikalinga psichologo pagalba.