Šalies onkologai orientuojasi į pažangiąsias technologijas

Praėjusią savaitę Sostinėje vyko VIII Lietuvos koloproktologų draugijos suvažiavimas, kartu su Lietuvos Korėjos Koloproktologų draugijos ir Tarptautinės universiteto koloproktologų draugijos sesijomis.

„Įtraukti į suvažiavimą Korėjos sesiją nusprendėme dėl to, kad jau birželį planuojame pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Seulo onkologijos institutu. Tačiau tai - ne vienintelė priežastis. Šiandien praktiškai turėdami Nacionalinio vėžio instituto statusą orientuojamės į pažangiąsias technologijas. Na, o tokios šalys kaip Japonija ir Korėja yra vienos toliausiai pažengusių šioje srityje. Mes į jas lygiuojamės, tiek kalbėdami apie diagnostikos, tiek ir naujas chirurgijos technologijas“, - teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius.

VU Onkologijos institutas pernai gavęs Europos vėžio institutų organizacijos akreditaciją, tęsia pradėtą tarptautinio bendradarbiavimo strategiją, kurios tikslas - užmegzti tampresnius ryšius mokslinių bei klinikinių tyrimų srityje su žymiais Europos ir pasaulio šalių onkologijos centrais.

Interviu

Be prevencijos – prieš vėžį nelaimėsime

„Visos naujos technologijos anksčiau ar vėliau tampa kasdienybe“, - įsitikinęs Korėjos Nacionalinio universiteto specialistas Guy – Seong Choi iš Kyungpook.

- Kai kurie mokslininkai teigia, jog storosios žarnos vėžys yra civilizacijos liga. Ir iš tiesų paskutiniaisiais dešimtmečiais sergamumas piktybiniais navikais išaugo. Kokia situacija Pietų Korėjoje?
- Labai norėčiau pasakyti, kad mums pasitelkus visus medicininius laimėjimus šią ligą pavyko įveikti. Deja... Nepaisant visos mokslo pažangos, naujų technologijų, Korėjoje kasmet diagnozuojama keli tūkstančiai naujų storosios žarnos atvejų. Ir kasmet naujų atvejų daugėja. Tokios tendencijos vyrauja daugelyje šalių.
Tiesa, pacientų išgyvenamumas gerėja. Noriu pažymėti, kad vertinant visas onkologines ligas būtent storosios žarnos vėžys, galima sakyti, lengviausiai pasiduoda gydymui, jei diagnozuojamas anksti.
- Ar Jūsų šalyje vykdomos ankstyvos storosios žarnos profilaktikos programos?
- Be abejo, neįsivaizduoju, kaip kitaip būtų įmanoma kovoti su šia liga. Tiesa, prieš dešimt metų, kuomet tik prasidėjo kalbos, kad mums reikia tokios programos, nes sergamumas sparčiai kilo ir diagnozuodavom jau vėlyvos stadijos susirgimus, teko nemažai pakovoti, kad šalies valdžia priimtų reikiamus sprendimus. Dabar programa vykdoma nacionaliniu mastu ir visi sulaukę penkiasdešimt metų gali pasitikrinti nemokamai. Ir galiu drąsiai teigti, kad ši programa pasiteisino: nustatome ankstyvus susirgimus, kurie lengviau pasiduoda gydymui. Taip taupomas ir sveikatos biudžetas.
- Kiek yra tekę girdėti nemažai investuojate į robotų chirurgiją. Tačiau ši technologija kol kas dar labai brangi...
- Bet be jos nematau ir ateities. Žinoma, tai nereiškia, kad šiandienos chirurgai ko nors negali padaryti. Tiesiog robotų chirurgija tikslesnė, mažiau žalojanti. Onkologijoje yra trys aiškios sritys, kur ši chirurgija jau pelnė savo vietą: ji taikoma prostatos, tiesiosios žarnos ir skydliaukės vėžiui gydyti. Bet turbūt svarbiausia, kad ji gali padėti pasiekti sunkiai prieinamas kūno vietas, tad navikas pašalinamas sėkmingiau. Taip, tai gana brangios technologijos, bet medicina tokia sritis, kur labai pigių technologijų negali būti. Robotinė chirurgija tobulinama, kad jos kaštai šiek tiek sumažėtų. Manau, kad po kelerių metų jos bus tiesiog kasdienybė.

- Prieš savaitę Lietuvos koloproktologų suvažiavime skaitėte pranešimą. Kokie buvo pagrindiniai jo aspektai?
- Pristačiau vieną tyrimą, paremtą asmeniniais ieškojimais ir laboratoriniais tyrimais, apie storosios žarnos vėžio laparoskopinės chirurgijos efektyvumą. Viliuosi, kad Korėja ir toliau bendradarbiaus su Lietuva.

Komentarai

Joseph Nunoo – Mensah, Jungtinė Karalystė, Londonas:

- Su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu bendradarbiaujame jau ne pirmus metus. Rengiame bendras konferencijas, kongresus. Kalbant apie onkologines ligas, ne tik apie storosios žarnos vėžį, pastebimos naujų atvejų skaičiaus didėjimo tendencijos. Viena vertus, natūralu, nes gyventojų amžius ilgėja, kita vertus, turime imtis priemonių, kad jis mažėtų. Tačiau ar atskirų šalių mokslininkai, medikai gali tai padaryti vieni? Abejoju. Šioje vietoje labai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Turime keistis informacija, laimėjimais, atradimais. Kadangi esu vienas Tarptautinės universitetų kolorektalinių chirurgų draugijos narių, nemažai bendradarbiauju su Lietuvos specialistais. Nors nesu labai gerai išnagrinėjęs visos jūsų šalies sveikatos sistemos, medikai čia yra aukšto lygio profesionalai. Turbūt dabar tikitės išgirsti, kad per kelerius bendradarbiavimo metus labai daug ko išmokėme jūsų šalies medikus, bet jei atvirai, nemažai pasimokėme ir iš jūsų. Turite pakankamai žinių, tiesa, galbūt kartais finansinės galimybės yra šiek tiek labiau ribotos, tačiau būtent dėl šios priežasties turėtume būti protingesni ir problemas bandyti spręsti drauge. Kas ypač svarbu ir medicinos srityje.
Ligų sąraše nėra kitos tokios specifinės ir nepaaiškinamos ligos kaip vėžys. Nors mokslas dar neturi tikro atsakymo, kaip vėžys atsiranda ir formuojasi. Medicina yra ta sritis, kurioje žaibišku greičiu naujos technologijos keičia tradicines. O tarptautinis bendradarbiavimas - galimybė tiesiogiai pasikeisti turima informacija, pasidalyti moksline ir praktine patirtimi.

Xavier Delgadillo, „La Chaux de Fonds“, Šveicarija:

- Konferencijoje pristatydamas pranešimą kalbėjau apie dubens dugno ligų gydymo būdus. Tai gana dažnos ligos tarp moterų. Manau, kad ši informacija bus naudinga tiek ginekologams, tiek urologams, tiek ir koloproktologams, nes kalbant apie tokius atvejus reikalinga visų šių specialistų komanda.
Sergamumas storosios žarnos vėžiu auga visur. Ne išimtis ir Šveicarija. Pastarojo meto tyrimai atskleidė, kad 42 procentai šalies populiacijos kartą per gyvenimą susiduria su onkologinėmis ligomis. Tai tik įrodymas, jog šiai sričiai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir investicijos.
Kodėl taip sergame? Vieno atsakymo turbūt nėra. Tačiau turiu teoriją ir manau, kad ji visai pagrįsta. Europiečiai labai prastai maitinasi. Kodėl? Užsukite į prekybos centrą, peržvelkite produktų galiojimo laiką. Elementaraus pieno galiojimo laikas šiandien yra pusmetis. Suprantu, kad maisto pramonė tobulėja, ieško naujų technologijų, kaip pratęsti šį terminą čia į pagalbą ateina įvairūs konservantai ir panašiai. Kaip sakant, maiste šiandien yra nemažai „naftos“ tik tam, kad jis ilgiau laikytųsi. Nepamirškime ir antibiotikų, hormonų, kuriais dažnai maitiname kiaules, jaučius, kad jie būtų sveiki. Visa tai susumuokite. Ir kas išeina? Šviežio natūralaus maisto nebevalgome, nes gyvenimo ritmas diktuoja savas sąlygas. Skamba gal ir labai žiauriai, bet vis dėlto gal jau laikas pradėti savim rūpintis ir atidžiau rinktis bent maistą. Nekalbu jau apie žalingus įpročius. Nesakau, kad tai šimtu procentų išgelbės mus nuo onkologinių ligų, bet bent jau sumažins tikimybę sirgti.

Evelina Machova