Agnė Bilotaitė: „Gydytojai priversti dirbti neskaidrioje sistemoje“

„Dabar stengiamasi ne persitvarkyti, o kiek įmanoma išlaikyti status quo, nors seniai aišku, kad esamas gydymo įstaigų finansavimas ir jo sistema yra neefektyvūs“, - sako dažnai kritikos vykdomai sveikatos politikai negailinti Seimo narė Agnė Bilotaitė (32 m.). Pasak politikės, Lietuvos sveikatos sistemoje problemų apstu, tačiau atsakingi valdininkai vietoj sprendimų ieškojimo renkasi kitą – darbo imitavimo - kelią.

- Pažėrėte kritikos Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtai kovai su „nesąžiningais“ medikais, dirbančiais keliose ligoninėse. Manote, kovojama ne su tomis sveikatos sistemos problemomis, su kuriomis reikėtų?
- Tai, kad ministras nusprendė išsiaiškinti, ar gydytojai dirba kelis darbus teisėtai, galima būtų vertinti teigiamai. Tačiau, ar tokius tyrimus turi vykdyti ministras, pasitelkęs net STT, labai abejoju. Juolab kad, kaip išaiškėjo, tokių galimai neteisėtų atvejų yra visiška mažuma. Be to, nepanašu, kad V.P.Andriukaičio siūlomos įstatymų pataisos sumažins korupcijos lygį. Akcentuojami visai nesusiję dalykai. Nors STT kažkodėl neturėjo rimtų pastabų. Mano nuomone, taip ir nebuvo atsakyta, ar priėmus siūlomas pataisas sumažės korupcijos lygis sveikatos sektoriuje, ar sumažės eilės gydymo įstaigose, ar bus užkirstas kelias kyšių davimui. Panašu, kad nebus. Po Seime įvykusių preliminarių klausymų, į Antikorupcijos komisiją kviesimės visas puses ir aiškinsimės, ar tikrai tuo keliu einama. Ministerijos atstovai pasakoja apie neva labai baisias praktikas ligoninėse, baisiausias korupcijos apraiškas, tačiau konkrečių pavyzdžių niekas negali pateikti. Kai nėra konkrečių pavyzdžių, ir priemonių kovoti su jomis nėra. Tai drąsiai būtų galima vadinti kovos su korupcija imitacija.

- Kaip vertinate įstatymo pataisas, kuriomis žadama priversti medikus ir farmacininkus deklaruoti viešuosius bei privačius interesus?
- Sveikatos sektorius - ypatingas, tai yra itin jautri sritis, be to, ji susijusi su tikrai įspūdingu finansinių resursų valdymu. Būtent todėl taip svarbu nustatyti skaidrias taisykles, siekti išsklaidyti bet kokius šešėlius ir taip padėti pirmiausia pacientams, gydytojams - visiems, dirbantiems šioje sistemoje.
Gydytojai, kurie kiekvieną dieną kuria stebuklus, gelbėdami mus ir mūsų artimuosius, deja, yra priversti dirbti neskaidrioje sistemoje. Mūsų, politikų, uždavinys – siekti maksimalaus jos skaidrumo, palaikant dialogą net ir su „nepatogiais“ pašnekovais. Visada pasisakiau už skaidrumą, akcentavau valstybės sektoriuje dirbančių tarnautojų asmeninę atsakomybę, tad manau, kad privačių interesų ir pajamų deklaravimas prie to prisidėtų.

- Privačių gydymo įstaigų vadovai sako, kad kuo toliau, tuo labiau būtent jie tampa ne tik „nepatogūs“, bet ir nereikalingi šalies sveikatos apsaugai. Sutinkate?
- Pasak Konstitucinio Teismo išaiškinimo, mūsų sveikatos sistemoje turi ir gali veikti tiek viešosios įstaigos, tiek privačios įstaigos ir jos turėtų dirbti pagal tas pačias taisykles. Vis dėlto esamas teisinis reguliavimas, o ir ministro teikiamos pataisos, panašu, prioritetą teikia viešosioms įstaigoms. Kitaip tariant, stengiamasi ne persitvarkyti, o kiek įmanoma išlaikyti status quo, nors seniai aišku, kad esamas finansavimas ir jo sistema yra neefektyvūs. Vietoj to, kad ministras aiškintųsi, kodėl skiriamo finansavimo viešosioms įstaigoms neužtenka (galbūt yra vadybinių problemų, gal dar kokių priežasčių), einama paprasčiausiu keliu – kaišomos skolos PSDF biudžeto rezervu, visiškai neskatinant pačių įstaigų spręsti problemas, galbūt net persitvarkyti. Tuo tarpu iš privataus sektoriaus reikalaujama privačių papildomų investicijų įrangai, pastatams, o PSDF lėšomis apmokama tik dalis teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos kainos. Taigi tikrai šiuo metu viešosios ir privačios įstaigos veikia ne vienodomis sąlygomis.

- Šešėlinėje vyriausybėje esate atsakinga už regionų plėtros politiką. Kaip su sveikatos apsauga šalies regionuose?
- Regionuose apskritai yra daug problemų, o jų visuma atsispindi ir sveikatos sektoriuje. Trūksta specialistų, trūksta elementarių vadybos žinių. Deja, rajonuose sąlyginai yra ir daugiau korupcinių apraiškų. Pavyzdžiui, rajono ligoninė įsigyja labai brangią medicinos aparatūrą, tačiau visiškai nesprendžia, kas su ja dirbs, koks bus jos apkrovimas, ar iš viso yra tokių paslaugų poreikis. Taip iššvaistomi pinigai, kurie galėjo būti skirti esamiems specialistams skatinti, tobulinti, galų gale jauniems specialistams pritraukti, o gal net infrastruktūrai, kurios dėka pacientas greičiau būtų nuvežamas tyrimo atlikti ar panašiai, gerinti. 
Negalima sakyti, kad rajonuose asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra nekokybiškos ar neprieinamos, gal verčiau kalbėkime apie paslaugų lygmenį. Esu įsitikinusi, kad šiuo metu tiek didžiuosiuose miestuose, tiek rajonuose yra teikiamos kokybiškos ir prieinamos šeimos gydytojų paslaugos. Problemos atsiranda su gydytojais specialistais, specialiais tyrimais, chirurginėmis operacijomis.

- Gal turite savo receptą, kaip spręsti tas problemas?
- Čia yra sudėtinga ir kompleksinė problema, turinti daug aspektų, apie kuriuos privalo diskutuoti profesionalai. Tačiau manau, kad mums visiems reikia suprasti, jog kiekviename rajone negali ir nebus trečiojo lygio universitetinės ligoninės, kurioje būtų teikiamos įvairiausio profilio ir sudėtingumo medicinos paslaugos. Kita problema, kad tų pagrindinių centrų veikiausiai turėtų būti ne vienas, ne du, o gal trys - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kad būtų apimti visi regionai.

- Dažnai kartojama, kad situaciją bent kiek gelbėtų e. sveikatos projekto atsiradimas. Jis gi praėjusios savaitės pabaigoje buvo pristatytas plačiajai visuomenei kaip sėkmingai kuriamas. Tačiau ne kartą turėjote pastebėjimų dėl jo įgyvendinimo. Kas, Jūsų nuomone, vykdoma neteisingai?

- Net pasakose vaikus moko, kad per daug gražių ir neįtikėtinų liaupsių kalbantys žmonės greičiausiai sako netiesą. Taip, matyt, yra ir šiuo atveju. Nežinau ir negaliu pasakyti, kokiu kontekstu e. sveikatos projektas buvo pristatytas kaip sėkmingas, tačiau faktas, kad šio projekto „kliauzas“ nagrinėjo ir teismai, ir Seimo Antikorupcijos komisija, tad, matyt, labai sėkmingu projektu jau vien dėl to jo laikyti negalima.
Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomo ir administruojamo elektroninės sveikatos projekto „e. sveikatos paslaugos“ įgyvendinimo efektyvumu ir skaidrumu Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo domėtis dar 2008 metais. Po metų komisijos darbo grupei SAM atstovai patvirtino, kad projekto viena dalių yra baigta, tačiau jo neįmanoma panaudoti. Nepaisant to, ministerija už serverių nuomą kas mėnesį mokėjo po 6 tūkstančius litų. Prieš trejus metus Valstybės kontrolė pripažino, kad 15,2 milijonų litų e.sveikatos projektui įgyvendinti panaudoti netinkamai. Primenu, kad visas e.sveikatos projektas kainavo 34 milijonus litų, tad net pusė šios sumos panaudota netinkamai. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, jog Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai, įgyvendindami nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos projektą, padarė esminius pažeidimus ir bendrovei „Etnomedijos Intercentras“ iš ministerijos priteisė 2 mln. 283 tūkst. litų. Asmeninės šių valdininkų atsakomybės klausimas ir buvo keliamas Antikorupcijos komisijoje. Deja, tuomet sveikatos apsaugos ministras užsigavo ir viešai prašė paneigti, kad ministerijos valdininkai neva viską darė teisingai. Taigi nenuostabu, kad ir man, ir kitiems Antikorupcijos komisijos nariams vis dar kyla klausimų dėl šio projekto įgyvendinimo efektyvumo ir naudos.

Dosjė:

2006 m. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
2012 m.Mykolo Romerio universitete įgijo Teisės ir valdymo magistro laipsnį.
2007 m. Seimo nario Jurgio Razmos, po pusmečio – Seimo nario Sauliaus Pečeliūno padėjėja.

Nuo 2008 m. Seimo narė. 
Nuo 2011 m. - Partijos Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė.

 Nuo 2012 m. Aplinkos apsaugos komiteto, Seimo Antikorupcijos komisijos narė.

Ana Daukševič