Sveikatos naujienų portalas: sveikatos aktualijos, politika, naujienos


Sveikatos programa: 100 puslapių makulatūros?

Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su specialistais susėdo aptarti Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštos Lietuvos sveikatos 2014-2023 metų programos. Tiksliau – tarpinio jos varianto, nes kol kas ji netinka nei politikams, nei medikams, nei pacientams. Nors vieni ją vadino taisytinu proveržiu, kiti, negalėdami kritikos – nereikalinga makulatūra.

Iš kur pinigai?

Sveikatos programos apimtis įspūdinga – šimtas puslapių. Minimi tikslai optimistiniai – gerinsime, tobulinsime, ilginsime gyvenimo trukmę, mažinsime sergamumą. Tačiau klausimas kaip visada tokiais atvejais vienas – už kokius pinigus? Pasirodo, už jokius – mat pinigų jai skirti numatytas lygiai nulis. Neatsitiktinai pasigedusi konkrečių skaičių Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė klausė sveikatos apsaugos viceministro Eriko Mačiūno: „Kaip Sveikatos apsaugos ministerija įsivaizduoja, kiek lėšų reikia Sveikatos programai įgyvendinti?“. Deja, atsakymas skambėjo taip: „Aš nežinau, kiek pinigų. Tačiau ši programa praėjo visų komitetų ekspertizę.“ Praeit gal ir praėjo, tačiau nepanašu, kad visi komitetai labai jau įsigilino į jos tekstą.

„Mane pritrenkė Biudžeto ir finansų komiteto išvada: „Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės vertinimu Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės, komitetas pastabų ir pasiūlymų neturi“. Aš pakraupus“, - komiteto darbą pakomentavo D.Mikutienės. Deja, viceministras sakė posėdyje nebuvęs, todėl nieko ir negirdėjęs nei apie tokią išvadą, nei apie Vyriausybės vertinimą.
Tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas kalbėjo kiek griežčiau. „Man visiškai neaiški programos struktūra, tik surašytos bendros gairės, tačiau tam turime sveikatos metmenis. Čia turi būti aiškiai surašyta, ko siekiame (trinkt kumščių į stalą – red. past.), kokiu tikslu (trinkt antrą kartą) ir kokiais būdais (trikt trečią). Laukėme ketverius metus, nieko baisaus, jei palauksime penkerius“, - nusivylimo Sveikatos programa neslėpė A.Matulas.

Tiesa, čia E.Mačiūnas priminė, jog nepatvirtinus Sveikatos programos dabar, struktūrinių fondų lėšų teks laukti ilgiau. Deja, šis argumentas komiteto narių neįtikino. „Šantažas nesuveiks, darbą reikės padaryti“, - atkirto D.Mikutienė.

Pasenę rodikliai

Tačiau ne tik konkretumo ir finansavimo nenurodymas užkliuvo politikams. Pasirodo, rodikliai, kurie buvo vertinami kaip atskaitos taškas, yra, švelniai tariant, ne patys naujausi. Įvardijami tiksliai – ketverių metų senumo. Tačiau E.Mačiūnas turėjo argumentų paaiškinti tokį faktą: „Lietuvos sveikatos programa buvo rengiama keletą metų, daugelį kartų taisyta ir šis pateiktas variantas pertvarkytas į ilgalaikę programą. Visus rodiklius skaičiavome ir mūsų akimis jie yra pagrįsti.“ Deja, argumentas nesuveikė. „Mums užkliuvo, kad programa rengta ilgai ir paskutiniai duomenys, kuriais remiamasi – 2010 metų. Turėtume remtis naujausiais duomenimis. Be to, gal nevertėtų rašyti programoje apie trūkumus, kas nepasiekta, o orientuotis į ateitį“, - sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė.
Pritarė jai ir A.Matulas: „Duomenys katastrofiškai pasenę. Mes dabar „paguglinome“ ir pamatėme, kad jau 2009 m. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė nurodoma 74, 9 metai. Tuo tarpu įsipareigojame 2016 pasiekti 75 metus. Tai reiškia - nieko nedarysime. Jeigu tikslas yra pateikti senus duomenis arba juos sumažinti, tada viskas gerai. Tačiau ar mes turime kokių nors ambicijų, ar neturime?“
Po tokių pastabų E.Mačiūnas pažadėjo, jog rodiklius Sveikatos programoje pataisys ir įtrauks naujausius – bent jau 2012 m. nurodytus.

Incidentų neišvengta

Ko gero, nieko nuostabaus, kad diskutuojant visiems aktualiu klausimu griežtesnių nuomonių, kritikos ar netgi mažų incidentų išvengti pavyksta ne visada. Taip atsitiko ir šį kartą. Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys Juozas Dapšauskas, gavęs progą išsakyti pastebėjimus, žodžių į vatą nevyniojo. „Stebėjau praėjusios programos baisų fiasko, dabar ilgai kūrė naują programą ir prirašė visą šūsnį makulatūros. Būkime bent jau ekologiški ir negadinkime popieriaus“, - šūkavo J.Dapšauskas.
Po tokių pasisakymų salėje sėdintys pasipiktino, tačiau ministro pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus rado ką atsakyti J.Dapšauskui. Pirmiausia priminė, jog jis jam į sūnus tinka, todėl jaučia pareigą sveikuolį paauklėti, kad J.Dapšauskas tokiais epitetais nesimėtytų. Galiausiai gi pasiūlė susitikti ir aptarti rūpimus klausimus bei „nuoskaudas“.

Komentarai:

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis:

-Tiesą sakant, aš pasigedau labiau struktūrizuoto motinos ir vaiko sveikatos skyriaus. Dabar įvairiuose skirsniuose paminėtos priemonės turėtų apimti kartu ir motinos bei vaiko sveikatą, kiekviename po truputį. Manau, kad visuose valstybės dokumentuose motinos ir vaiko sveikata yra akcentuojama kaip prioritetinė sritis ir programoje tam turėtų būti atskiras skyrius. Tada būtų aiškiau matomos kryptis, priemonės, rezultatai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas:

- Pagrindinis Sveikatos programos tikslas – mirtingumas, todėl manyčiau, jog šiandien pagrindinės gyvybes nusinešančios ligos yra kardiovaskulinės sistemos ir onkologinės. Jos gi paminėtos tik šios programos gale. Šiandien sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas mieste ir rajonuose yra labai skirtingas. Norėtųsi, kad tai būtų išskirta.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis:

- Manau, kad programoje yra neblogų idėjų, tačiau ji galėtų būti konkretesnė. Joje galėtų būti keliami ambicingesni tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti. Mes taip pat pabrėžiame, kad šie metai – Vaikų sveikatos. Galiausiai – reikia numatyti programos finansavimo šaltinius. Dabar susidaro įspūdis, kad aprašoma daug ir programa orientuota į procesą, o ne į rezultatą.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys:

- Kaip pacientų draugijos atstovas, norėčiau, kad bent pagrindiniai rodikliai siekiamų tikslų būtų sudėti į dokumentą. Dar vienas dalykas, kuriam pritarčiau – onkologiniai susirgimai turėtų būti labiau akcentuojami, įvertinant šių ligų mastą ir mirtingumą nuo jų. Programoje nėra minimi moksliniai tyrimai. Reikėtų jų nepamiršti, nes potencialą turime didelį.
Vaistinių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė:

- Skaitydami šią programą matome, kad iš farmacinės veiklos minimas vos vienas punktas apie kompensuojamuosius vaistus. Manau, kad galime tikrai ženkliai prisidėti prie sveikatos programos tikslų ir uždavinių – lėtinių neinfekcinių ligų valdymo, tabako gaminių vartojimo mažinimo, sveikos gyvensenos plėtojimo. Sekdami ES pavyzdžiu galėtume vykdyti farmacinės rūpybos programas. Lietuvoje kol kas tai nėra daroma.

Ana Daukševič


Komentarai: Sveikatos programa: 100 puslapių makulatūros?

Nėra komentarų.

AKTUALIJOS

Kariai žino dovanoto kraujo svarbą

Nacionaliniame kraujo centre apsilankęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius (nuotr.) teigė, jog kiekvienas, norintis prisidėti prie šalies saugumo, gali tai padaryti net ir nebūdamas karys. Klausiate, kaip? Tiesiog reikia tapti neatlygintinu kraujo donoru. „Lietuviai kariai ne...

—————

Gydymo įstaigos galėtų dirbti geriau?

Praėjusios savaitės pabaigoje šalies sveikatos politikai kartu su užsienio ekspertai aiškinosi, ar Lietuvos gydymo įstaigos gali dirbti efektyviau. Pasirodo, gali. Tiesa, tam reikia nemažų permainų – plėsti dienos chirurgijos paslaugas ir „neužlaikyti“ pacientų ligoninėse. Užduotis kaip ir aiški,...

—————

Sveikatos programa: 100 puslapių makulatūros?

Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su specialistais susėdo aptarti Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštos Lietuvos sveikatos 2014-2023 metų programos. Tiksliau – tarpinio jos varianto, nes kol kas ji netinka nei politikams, nei medikams, nei pacientams. Nors vieni ją vadino taisytinu...

—————

Blaivių pramogų projektas VAROM! skelbia akciją apie sveiką gyvenimo būdą, savanorystę ir netradicines pramogas

„Nebūk radiatorius! Atitrūk nuo sienų!“ – tokią socialinę akciją skelbia blaivių pramogų projektas „VAROM!“, šiemet besiruošiantis antrajam vasaros festivaliui ir kviečiantis užsikrėsti gera nuotaika bei atrasti naujų potyrių., praneša Vilniaus savivaldybė.  Gegužės ir birželio mėnesiais...

—————

D.Mikutienė: „Europa ragina nediskriminuoti sergančiųjų išsėtine skleroze“

Išsėtinė sklerozė – liga visam gyvenimui, dažniausiai užklumpanti jaunus, darbingus, vaikus auginančius žmones. Šiais laikais pacientai, sergantys išsėtine skleroze, pritaikius jiems efektyvų gydymą, gali gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau Lietuvoje pacientai, sergantys itin aktyvia recidyvuojančia...

—————

V.Mazuronis: „Nesuvokiama, kodėl Seimo nariams draudžiama saugoti gamtą“

V.Mazuronis: „Nesuvokiama, kodėl Seimo nariams draudžiama saugoti gamtą“
Į aplinkos ministro Valentino Mazuronio (nuotr.) kvietimą tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais atsiliepė 25 Seimo narių, tačiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo nario statusas nesuderinamas su siekiu prisidėti prie Lietuvos gamtos apsaugos, praneša Aplinkos...

—————

Teisiamas VLK vadovas sulaukė pagalbos: STT – kaltinimai spaudimu ir šantažu

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas baigė įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, iškeltoje Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovui Algiui Sasnauskui (nuotr.) ir jo esamiems ar buvusiems pavaldiniams. Įrodymų tyrimas buvo baigtas skambiu akordu – piktnaudžiavimu kaltinamam A. Sasnauskui padėjęs...

—————

Klaipėdoje – dvejos neįgaliaisiais besirūpinančių įstaigų įkurtuvės

Dviejų įstaigų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) – Klaipėdos teritoriniai skyriai persikėlė į naujas patalpas, rašoma SADM pranešime spaudai. Į atidarymą susirinkusius neįgaliųjų ir...

—————

Politologai vardija kandidatų klaidas

Antros kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė yra akivaizdi rinkimų lyderė, tačiau nustebino nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis, savo dalyvavimu užkirtęs kelią jai būti išrinktai jau per pirmąjį turą, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto...

—————

Rasa Juknevičienė: „Nežinau, kodėl taip keikiame savo gydytojus“

Seimo narė, šešėlinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė (56) jau kurį laiką atsidūrusi visuomenės dėmesio centre. Tačiau ne tik dėl įvykių Ukrainoje. Politikė nevengia diskusijų ir sveikatos politikos klausimais. Gydytojos išsilavinimą turinti R.Juknevičienė sako: „Nematau bandymų...

—————