R.Baškienė: „Ar ir toliau maitinsime darželinukus prastu maistu?“

Prieš metus žiniasklaidoje pasirodę straipsniai apie masinius vaikų apsinuodijimus maistu įvairiuose Vilniaus darželiuose atskleidė didelius piktnaudžiavimus maisto tiekimo sistemoje.

Apie maisto produktuose rastas žalingas medžiagas vaikams prabilo Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, jiems antrino darželių vadovai, minėdami prastą maisto produktų kokybę ir dideles kainas, piktinosi ir tėvai, kurių pinigais Vilniaus m. Savivaldybė užmoka už produktus vieninteliam jų tiekėjui - UAB „Pontem“ .

„Tėvai moka už savo vaikų maistą, o pasirinkimo neturi. Man tikrai ne tas pats, ką valgo mano vaikai. Aš atidžiai renkuosi maistą, skaitau etiketes, lankausi ūkininkų turgeliuose, tačiau darželyje įsijungia tokia ekonomika, kai produktas perkamas už mažiausią kainą. Juolab, kad alternatyvų yra – egzistuoja pavyzdžių, kai įmonės vietinę produkciją tiekia kai kuriems darželiams“, - sakė vilnietė Erika, dviejų vaikučių mama.

Reaguodama į tėvelių ir vaikų darželių vadovų nusiskundimus šio straipsnio autorė kartu su TS-LKD frakcijos Vilniaus m. savivaldybėje kolegomis Povilu Tamošausku, Paule Kuzmickiene ir Violeta Podolskaite inicijavo apskritąjį stalą šia tema.

Diskusijoje dalyvavę tėvelių atstovai, darželių vadovai, maisto ekspertai bei Žemės ūkio rūmų specialistai stebėjosi, kodėl darželinukams tiekiami neaiškios kokybės ir kilmės užsienietiški pieno produktai, mokant už juos didelę kainą, kodėl vaikams vežama giliai užšaldyta mėsa net iš Olandijos, lyg nebūtų vietinių lietuviškos mėsos perdirbėjų, kodėl vaikams negalima pristatyti ekologiškų vaisių ir daržovių, nors Europos Sąjunga kompensuoja net 80 procentų jų kainos!

Pasak diskusijoje dalyvavusios Žemės ūkio rūmų atstovės E.Karbauskienės, didžioji vaisių dalis yra nelietuviškos kilmės, o ekologiškas pienas nepakliūna ant mažųjų stalo. Italijoje padėtis kitokia, nes šioje valstybėje valdžios sprendimu vaikams tiekiami tik ekologiški produktai. Dar viena blogybė - Vilniaus m. savivaldybės chroniškas įsiskolinimas UAB „Pontem“, skolai siekiant kone 5,5 milijonų litų. Keisčiausia, kad „liūto dalį“ šiame įsiskolinime sudarė tėvelių sumokėti pinigai už vaikučių maistą!

Kalbos neliko vien kalbomis. Artėjant naujam maisto produktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimo konkursui Vilniaus m. Savivaldybės TS-LKD frakcijos iniciatyvos dėka miesto Taryba pritarė sprendimui kurti darbo grupę, kuri rūpintųsi konkurso sąlygų parengimu. Darbo grupė, į kurią buvo pakviesti ir Tėvų forumo atstovai, padirbėjo neblogai: buvo įrašyta nuostata, įpareigojanti visus sąraše esančius produktus suskaidyti net į 28 dalis, siekiant pritraukti įvairių tiekėjų, pasirūpinta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai iš sąrašo išbrauktų vaikams netinkamus rūkytus, žemos kategorijos ir šiaip nerekomenduotinus maisto produktus, pasiūlyta įpareigoti darželių vadovus užsisakyti bent 20 procentų ekologiškų produktų, o laimėję konkursą tiekėjai įpareigoti savo lėšomis atlikti maisto produktų kokybės patikrinimus, reikalaujant darželio vadovybei.

Deja, prasidėjęs konkursas netrukus buvo apskųstas ir sustabdytas. Tėvų forumas užsakė nepriklausomą maisto tyrimą atskiruose Vilniaus darželiuose, kurio rezultatai parodė, kad UAB „Pontem“ vaikams tiekiamuose produktuose nustatyti pažeidimai, radus produktų ženklinimo neatitikimus bei sveikatai pavojingas medžiagas maisto produktuose.

„Esame sunerimę ir dėl naujai paskelbto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų konkurso „Maisto produktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimas“ sąlygų, kurios galimai pritaikytos dabar į Vilniaus miesto darželius tiekiančiai įmonei UAB „Pontem“, eliminuojant Lietuvos maisto produktų gamintojus ir ūkininkus, kurie maisto produktus galėtų tiekti tiesiogiai be tarpininkų, o tai garantuotų mažesnes kainas bei aukštesnę kokybę. Žinomi Lietuvoje ir patikimi maisto produktų tiekėjai neleistų sau maisto produktus žymėti vienais standartais, o pakuoti kitos maistinės vertės produktų bei gaminti produktus antisanitarinėmis sąlygomis ir su kenksmingais vaikų sveikatai priedais.

Minėtu atveju, patikrinus, pvz., pieną „Debesėlis“, ir radus sveikatai žalingų Escherichia ir Enterobacter bakterijas, galima teigti, kad pienas pagamintas UAB „Pontem“ užsakymu už Lietuvos ribų, gamintojas Lietuvos gyventojams yra nežinomas ir nerizikuoja savo prekiniu ženklu. Šio pirkimo sąlygose Vilniaus miesto savivaldybė galimai nustatė keletą nepagrįstų ir neproporcingų reikalavimų, kurie visiškai panaikina konkurenciją ir eliminuoja praktiškai visus Lietuvos tiekėjus. Savivaldybė Konkurso sąlygose nurodė, kad „Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Tiekėjai privalo siūlyti visą prekių apimtį“.

Tai reiškia, kad vienas ir tas pats tiekėjas privalo tiekti ir mėsą, ir pieną, ir žuvį, ir kruopas, ir daržoves, ir visus kitus produktus“, savo laiške Vilniaus Merui ir Tarybos nariams rašė Tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas, akcentuodamas konkurse nustatytus perteklinius reikalavimus tiekėjui turėti bent vieną maisto prekių tiekimo ugdymo įstaigoms sutartį už 30 milijonų litų bei 5 milijonus litų apyvartinėms lėšoms. Tokie reikalavimui yra nepakeliami smulkesniems tiekėjams, tad kas galėtų paneigti, jog konkursas rengiamas vienam vieninteliam tiekėjui, kuriam iki ausų yra įsiskolinusi Vilniaus miesto savivaldybė?

Reaguodamos į Tėvų forumo laišką Vilniaus m. savivaldybės tarybos narės Paulė Kuzmickienė ir Rasa Baškienė kreipėsi į LR Konkurencijos tarnybą, kuri jų skundą dėl neskaidraus konkurso organizavimo nukreipė Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba, atidžiai išnagrinėjusi konkurso medžiagą, įpareigojo pakeisti ir patikslinti Pirkimo konkurso sąlygas, kurios neatitinka įstatymų: pareikalauta produktus skaidyti į atskiras dalis, taip sudarant galimybę konkurse dalyvauti įvairiems tiekėjams, o tiekėjams keliami reikalavimai turėti bent vieną sutartį už 30 mln. litų bei 5 mln. litų apyvartinėms lėšoms įvertinti kaip diskrimanciniai bei ribojantys konkurenciją.

Keista, kad kone visi šie reikalavimai konkurso medžiagoje atsirado pasitarimo, įvykusio 2013-10-31. pas Vilniaus miesto merą metu. Ką tuomet veikė Vilniaus m. savivaldybės tarybos įkurta darbo grupė? Kam ji išvis buvo reikalinga, jei į jos sprendimus buvo tiesiogine žodžio prasme „nusispjauta“? Lyg ir turime atstovaujamosios valdžios modelį, tačiau, pasirodo, jį jau pakeitė vieno asmens diktatas.

Autorė yra Vilniaus miesto tarybos TS-LKD frakcijos narė