Artūras Zuokas: „Savam kieme pranašu nebūsi“

ŠEŠTADIENIS, 18 VASARIO 2012 16:43

L.S. interviu su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku.

- Akcija, kuomet šarvuočiu pervažiavote automobilį „Mercedes“, sutikta nevienareikšmiškai, tuo tarpu už Atlanto buvote apdovanotas tarptautine premija. Gal panašiomis akcijomis raginsite vilniečius susirūpinti ir sveikata?

- Kaip sakoma: „Savam kieme pranašu nebūsi“. Antra, aš kaip ir kiekvienas politikas gyvenu konkurencingoje aplinkoje. Todėl natūralu, kad kolegos nepagirs, o, atvirkščiai, bandys sumenkinti. Tai - mūsų politinės kultūros dalis. Bet problemas reikia spręsti kūrybiškai. Negali tik pamokslauti. Reikia idėjos, veiksmo, kad žmonės pradėtų apie tai kalbėti. Galbūt net ginčytis.

O kalbant apie sveikatinimo idėjas, yra kelios. Pavyzdžiui, savivaldybėje svarstome įvesti apmokėjimo tvarką: jei nerūkote – pretenduojate į didesnį atlyginimą. Bet kartais tokioms mintims kelią pastoja biurokratinės procedūros.

- Skiriate didelį dėmesį visuomenės sveikatai. Tačiau visuomenės skatinimas rūpintis gyvenimo kokybe greit apčiuopiamos naudos neatneš. Kaip Jums sekasi sudėlioti prioritetus? Kokią vietą šios problemos užima, kuomet tenka skirstyti lėšas?

- Visuomet laikiausi pozicijos, kad pirmiausia dėmesys turi būti skiriamas prevencijai ir sveikatinimui, o ne ligų gydymui. Sutinku, kad suremontavus ligoninės pastatą ar nupirkus naują medicininę įrangą rūpestis sveikatos problemomis akivaizdus. Tačiau tai yra labai brangu. Antra vertus, tai jau nebe rūpestis sveikata, bet problemų, kurių galbūt būtų galima išvengti, sprendimas.

Šiemet Vilniaus miesto biudžetas gana sudėtingas, tačiau nemaža dalis jo vis dėlto bus skiriamas miestiečių judėjimui ir įvairioms sveikatinimo iniciatyvoms. Kita vertus, gerai tai, kad Vilniaus miesto taryboje nemažai sveiką gyvenimo būdą propaguojančių ir sportuojančių narių, kurie palaiko šias idėjas.

- Sostinės gyventojai teigia, kad mielai sportuotų, jei miesto parkuose būtų įrengtos mini treniruoklių aikštelės. Apie jas kalbama jau nebe pirmus metus. Jūs, vos stojęs prie miesto vairo, teigėte, kad šią sritį išjudinsite. Ar pavyko?

- Daug kas atsiremia į pinigus, tačiau nepaisant mažesnio biudžeto, vasaros pradžioje planuojame pradėti tiesti sveikatingumo trasos pirmąjį etapą. Projekte numatyti 7 kilometrai nuo Vingio parko palei vieną Nėries krantą iki pat Valakupių ir atgal. Tai - speciali trasa, kuria bus galima bėgioti, važinėtis dviračiu, riedučiais, o žiemą net slidinėti. Šalia taip pat numatyti treniruokliai, nedidelės kavinukės, nuomos punktai, atviras riedučių parkas, lauko teniso aikštynas.

Be to, artimiausiu metu savivaldybės internetinėje svetainėje bus skelbiamas mokyklų sporto salių užimtumas. Jei matote, kad langas yra tuščias, registruojatės internetu, susimokate atitinkamą mokestį ir einate sportuoti.

- Ne pirmus metus inicijuojate įvairiausius sveikatinimo renginius, kur gyventojai gauna ne tik žinių, bet ir progą įvairiausiose rungtyse „pratampyti“ raumenis. Ar auga tokių renginių poreikis?

- Labai gerai prisimenu straipsnį apie sporto prekių gamintojų vadybos tyrimus. Jų išvadose buvo teigiama, kad žmogus didžiausiu sportininku jaučiasi tuomet, kai perka sportinę aprangą, įrangą ir panašiai. Deja, noras sportuoti, dažniausiai trunka vos dvi savaites. Žmonės mėgsta kalbėti apie sportą ir sveikatinimą, tačiau tai kartais ir baigiasi tik kalbomis. Tačiau šiandien sostinėje matau tikrą sveiko gyvenimo bumą. Ir tai yra gerai. Tai chi mankštos startavo prieš šešerius metus, o šiandien turime net savų instruktorių, susidomėjimas auga. Tiesa, norint, kad gyventojai pradėtų judėti ir sportuoti, tam reikia sudaryti sąlygas.

- Pernai Vilniaus miesto savivaldybė pagal jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas viešųjų pirkimų sutartis atliko išsamią analizę. Paaiškėjo, kad ne visi pirkimai vykdomi efektyviai. Jūs teigėte, jog būtina kuo greičiau centralizuoti pirkimus.

- Tyrimas atskleidė, kad kuomet įstaigos bando pirkti atskirai, dažnai permoka, nei vykdydamos centralizuotus prekių ar paslaugų pirkimus. Ne mes patys juos organizuojame, tiesiog reikalaujame, kad mums pavaldžios gydymo įstaigos viešuosius pirkimus vykdytų naudodamiesi centrinės pirkimų organizacijos elektroninių prekių katalogu. Einame to, kad visi pirkimai būtų perkelti į elektroninę erdvę, link. Taip įmanoma išvengti pašalinių įtakų, be to, tai taupo pinigus.

- Tačiau gydymo įstaigų vadovai nenusiteikę taip optimistiškai ir net teigia, kad dėl to gali nukentėti pacientai...

- Tai tik atsikalbinėjimai. Esame aiškiai pasakę, kad jų išreikšti argumentai nepriimtini.

Elektroniniu būdu pirkimus galima atlikti žymiai greičiau - tiek paslaugos, tiek priemonės ligoninę pasiektų kur kas greičiau. Abejonės, mano nuomone, kyla dėl to, kad tai - naujovė. Todėl natūralu, jog žmonės joms iš pradžių priešinasi. Kiti galbūt yra pripratę prie tam tikrų tiekėjų santykių. Bet mūsų reikalavimas aiškus.

- Dar vasarą teigėte, kad sostinėje būtina pagerinti slaugos paslaugų kokybę. Ar dabar, praslinkus pusmečiui po įvairiausių patikrinimų, padėtis slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse pagerėjo?

- Tikrai neabejoju, kad situacija gerėja. Tarybos narė Rūta Vanagaitė pati asmeniškai jas apvažiavo ir šiuo metu tikrina visas tokias įstaigas, iš kurių Vilniaus savivaldybė perka paslaugas. Pirmas patikrinimas atskleidė neatidumo, gal šiek tiek apsileidimo, o gal net pripratimo negerumų. Įstaigų vadovai atsižvelgė į mūsų pastabas ir, kur nebuvo reikalingos milžiniškos investicijos, pasitaisė. Tiesa, yra įstaigų, kurių paslaugų atsisakėme. Bet slaugos ir globos sektoriaus laukia nemažos permainos.

- Kokios?

Kaip tik dabar galvojama rekonstruoti buvusią Antakalnio vaikų polikliniką ir paversti nauja slaugos ligonine. Parengtas ir Sapiegos ligoninės projektas. Ketinama renovuoti ir Tyzenhauzų slaugos namus. Visuomenė sensta ir tokių paslaugų poreikis ne mažėja, o didėja. Todėl reikia, kad būtų sudarytos sąlygos. Tačiau prie tokių ligonių slaugymo pinigais turi prisidėti ir artimieji, o ne viskas remtis vien mokesčių mokėtojais.

- Rinkiminėje agitacijoje akcentavote, kad tapęs sostinės meru pasirūpinsite, jog sumažėtų šildymo kainos, o to sieksite pasitelkęs „žaliąją energetiką“. Tačiau miestiečiai, gavę sąskaitas už šildymą, buvo priblokšti ir nusivylę. Ar dar neatsisakote savo plano mažinti šildymo kainas?

- Nusivylę gyventojai liko dėl tų pačių politikų, kurie ketverius metus Vilniaus mieste nieko nepadarė, kad situacija pasikeistų. Strateginiai šilumos sektoriaus pasikeitimai neįvyksta nei per mėnesį, nei per pusmetį. Tačiau šiuo metu savivaldybėje dirba specialistų komanda, kuri rengia projektus, kaip būtų galima greičiau pereiti prie biokuro, kad kainos už šildymą būtų 20 procentų mažesnės. Gaila, kad šiandien didžia dalimi Vilniaus miesto gyventojai moka žymiai daugiau, nes praeitoji kadencija nieko nenuveikė ir šiandien Energetikos ministerijos pozicija, kalbant apie šilumos tiekimą Lietuvos gyventojams, labai keista. Atrodo, lyg darytų viską, kad priklausytumėme tik nuo rusiškų dujų. Per ketverius metus Vyriausybė yra įdiegus vos 20 papildomų megavatų biokuro, tai yra 0,5 procento nuo jų įsipareigojimo. Čia net nesiskaito. Vargu ar su šia V yriausybe mes rasime sutarimą. Gal situacija pasikeis po rinkimų, nes dabartinės vyriausybės veiksmai prieš žmogų ne tik, kad neatsakingi, bet ir nusikalstami.

- Įprasta Jus matyti energingą. Tačiau pastarojo laiko įtampa politiniame gyvenime ir darbe sutrikdė sveikatą. Kaip susigrąžinate jėgas, kas padeda atsikratyti stresų, suteikia noro imtis veikos ir nugalėti kliūtis?

- To manęs dažnai klausia tiek pažįstami, tiek ir darbuotojai. Bet nieko ypatingo nedarau. Kaip sakė Konfucijus: „Pasirink darbą, kuris tau patinka, ir nereikės atostogauti.“ Man patinka tai, ką darau ir tai savaime „užveda“, motyvuoja. Svarbiausia, kad būtų įdomu. Be abejo, kas rytą aš pramankštinu savo raumenis ir kaulus. Judėjimas labai svarbu, ypač kai dirbi daug mąstymo reikalaujantį darbą. Dar labai gelbėja kelionės. Kuomet pajuntu, kad tampu irzlus, be nuotaikos, bent dviems dienoms pakeičiu aplinką, atsiriboju nuo kasdienybės.

Kalbėjosi Evelina Machova
lsveikata.lt