Ar valstybė pajėgi gydyti onkologinius ligonius?

Po to kaip rašėme Lietuvos sveikata Nr. 4 (998) 2013 sausio 24 – 30 d. Pacientai: nori modernaus gydymo - susimokėk

Minėdami Tarptautinę kovos su vėžiu dieną, gydytojai onkologai nusprendė priminti apie egzistuojančias problemas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per savo gyvenimą vienas iš trijų žmonių susirgs onkologine liga. Todėl šioje srityje Lietuvos sveikatos politikams būtina ryžtingai spręsti esamas problemas, kartu efektyvinant sveikatos sistemos išteklių naudojimą.

Nėra efekto

Prieš porą savaičių L.S. kalbinti pacientų organizacijos atstovai teigė, jog norint sulaukti modernaus gydymo neretam pacientui tenka gerokai papurtyti kišenę. Visuomeninės organizacijos Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alna“ pirmininkė Regina Malažinskienė tuomet teigė, jog moterys, sergančios krūties vėžiu, ar vėliau jam metastazavus ne visuomet sulaukia reikiamo gydymo ir neslepia, kad kartais norint modernesnių vaistų tenka ir plačiai atverti savo piniginę. „Jei nori naujesnio modernesnio gydymo tenka susimokėti. Kalbu apie Kauną, nežinau, kaip kitur. Apskritai onkologiniams ligoniams skiriamas mažiausias finansavimas, skaudu ir manau, kad sveikatos politikai turėtų tuo susirūpinti. Ta pati vaistų kompensavimo sistema, nemanau, kad ji tobula - dažniausiai kompensuojami senesnės kartos vaistai. Žinoma, gali gauti kompensuojamųjų vaistų, tikrai nesakau, kad neįmanoma. Bet kokia prasmė? Ryji po šešias tabletes per dieną, bet norimo efekto nėra. Yra modernūs vaistai, kurie tikrai turėtų poveikį, bet jie brangūs ir retas kuris gali sau tai leisti. Bet jei nori greičiau išsikapstyti, niekur nesidėsi“, - pasakojo R.Malažinskienė.

Nėra pinigų

Tuo tarpu Valstybinės ligonių kasos ar Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai nesutinka, kad pacientų skundai pagrįsti. O valstybės biudžetas nesipildo vos pamojus burtų lazdele. Reikia atsižvelgti į šalies ekonominį pajėgumą, viską gerai apskaičiuoti, kad visiems užtektų, nes gi Lietuvoje egzistuoja daug kitų ligų - ne vien krūties, prostatos, plaučių ar kiti vėžiai.
Užburtas ratas. Kas lieka gydymo įstaigoms? Jos įspraustos į kampą – privalo vadovautis teisės aktais, kad ligoniai turi gauti kokybiškas ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau už jas Valstybinės ligonių kasos sumoka tik 40-60 procentų, o likusi suma padengiama iš skylėto pačių gydymo įstaigų biudžeto. Juk pacientui nepasakysi, kad nėra pinigų.
Iš įvairiausių sveikatos institucijų metamas ne vienas akmenėlis ir į farmacininkų daržą - neva jie galėtų kurti vaistus ir parduoti mažesnėmis kainomis. Žingsnis, žinoma, būtų išties gražus, bet juk efektyvus ir naujas vaistas nesukuriamas per pusdienį, tam prireikia kelių dešimtmečių, o visa tai kainuoja ne litą ir ne du.

Tiesa, pacientų organizacijos piktinasi, kad į motyvuotus raštus ir pasiūlymus, skundus ar prašymus, kuriuos jie patys niekieno neraginami siunčia Vyriausybei ar SAM niekada nesureaguojama – vien tik formalus atsirašinėjimas. Tuo tarpu medikai atsiduria nepavydėtinoje padėtyje. Onkologų įsitikinimu, pinigų yra, ir sergantiems galima būtų suteikti visas įmanomas gydymo galimybės, bėda tik, kad lėšos ne visuomet skirstomos racionaliai.

Neišnaudojame galimybių

Norint į rinką įvesti naują vaistą neužtenka vien tyrimų, kad jis tinkamas ir saugus. Reikia begalės svarių įrodymų apie jo tiesioginį efektyvumą, be to, svarbi ir naujo preparato kaina. Juk kiekvienas mūsų svajoja vairuoti naujos klasės mersedesą, tačiau pagal finansines galimybes galime įpirkti tik zaporožietį. Tačiau, kuomet kalbama apie vaisto ar gydymo metodo kainą reikia atsižvelgti ir į kitus niuansus. Tarkim, žmogus kelerius metus gydomas pigesniais vaistais, kurie yra efektyvūs. Tačiau galutinis rezultatas nedžiugina nei gydytojų, nei pacientų, nes liga visiškai nepasitraukia. Tuo tarpu rinkoje pasirodo naujas ir modernus vaistas, kuriuo gydymo trukmė gerokai trumpesnė, o rezultatas geresnis. Klausimas, kas pigiau?

Pasak Europos onkologinių pacientų koalicijos valdybos nario Šarūno Narbuto, Lietuva galėtų užtikrinti, kad naujausius moderniausius vaistus kai kurie pacientai gautų visiškai nemokamai - tiesiai iš farmacijos kampanijų. Tai nieko nekainuotų ir valstybei. Tam tiesiog reikėtų sutikti dalyvauti įvairių farmacijos kampanijų vykdomuose klinikiniuose tyrimuose.

„Gaila, kad pas mus klinikinių tyrimų sąvoka prilygsta baubui. Dar labiau gaila, kad neskatinamas pacientų dalyvavimas ketvirtos stadijos klinikiniuose tyrimuose. Tai visiškai saugu ir būtų labai naudinga mūsų neturtingai valstybei. Deja, kol kas susiduriame su daugybe ribojimų ir stokojame supratimo, kad pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai yra pajėgūs įvardinti konkrečius sveikatos sistemos problemų sprendimus“, - sako Š.Narbutas.

Plačiau skaitykite savaitraštyje "Lietuvos sveikata"

Evelina Machova