Ar atneš naudos V.Andriukaičio reforma?

Naujojo sveikatos apsaugos ministro užmojai iš pagrindų keisti sveikatos apsaugos sistemą sukėlė tikrą kritikos audrą, tačiau pats V. Andriukaitis šventai tiki esąs teisus.

Peštynės dėl PSD

„Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros srityje 53 proc. sutarčių sudaroma su privačiu sektoriumi ir 47 proc. – su viešuoju“, – tokius skaičius pastarosiomis dienomis vykstančiuose susitikimuose su pacientais, privačių ir valstybinių medicinos įstaigų atstovais pateikia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.

Ir vienos, ir kitos taikosi į tą patį „pyragą“ – Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšas, kurios skiriamos gyventojams suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Bet tai, atrodo, nepatinka nei mediko išsilavinimą turinčiam politikui, nei valdiškų gydymo įstaigų vadovams. Pastarieji tvirtina suteikiantys daugiau paslaugų, negu jiems pervedama lėšų iš PSD fondo.

„Nacionaliniame sektoriuje dirbančių įstaigų potencialas yra daug didesnis, negu jos gauna finansavimą. Mes kiekvienais metais sudarome sutartį su ligonių kasomis, bet pacientai prašo daug daugiau paslaugų, negu galime suteikti pagal šią sutartį. Mes jas suteikiame, bet mums už tai nesumoka. Už praėjusius metus mums liko nesumokėta daugiau kaip 700 tūkst. litų“, – Balsui.lt sakė Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis.

Jo teigimu, valstybė turi peržiūrėti finansavimo tvarką ir pirmiausia pinigus skirti valdiškoms sveikatos priežiūros įstaigoms arba leisti joms tam tikrais atvejais, kaip ir privačioms gydymo įstaigoms, imti priemokas iš pacientų.

„Aš nesakau, kad privatininkai neturi turėti vietos po saule, bet PSD fondo biudžetas yra baigtinis. Jis nėra toks, kokio norėtų Lietuvos gyventojai. Todėl arba reikia pripažinti, kad valstybė nepajėgi teikti tiek paslaugų, kiek pacientai pageidauja, arba liberalizuoti rinką ir leisti mums imti tam tikras priemokas už paslaugas, kurias iš dalies apmoka PSD, arba atskirti privatų sektorių nuo valstybinio“, – savo receptą siūlo vienos didžiausių šalyje poliklinikos vadovas.

Anot jo, valdiškose sveikatos priežiūros įstaigose priemokos galėtų būti gerokai mažesnės, tačiau leistų investuoti į modernesnę įrangą bei mokėti specialistams didesnes algas. O konkuruoti priverstos privačios gydymo įstaigos turėtų apriboti savo apetitus, todėl jose priemokos esą galėtų mažėti.

Sumaišties mažės ar daugės?

Ministras, atrodo, linkęs PSD fondo lėšas pirmiausia dalyti valstybiniam sektoriui, o privačioms – kas liks – jeigu liks.

„Nesuprantama, kaip galima neapmokėti PSD viešajame sektoriuje teikiamų paslaugų? Pirmiausia apmokėkime tas paslaugas, o jeigu mums trūksta paslaugų, mes perkame iš privataus. Dabar visi konkuruoja į tą patį pyragą, ir tada viešajame sektoriuje dirbančios medicinos įstaigos privalo teikti paslaugas žinodamos, kad už tai negauna PSD fondo pinigų. Padenkime viešojo sektoriaus paslaugas, o kiek lieka – atiduokime privačiam. Neturėtų būti taip, kad vienur dirbama už dyką, o kiti gauna PSD pinigus ir pasiima pinigus iš kliento“, –Balsui.lt aiškino V. Andriukaitis, pabrėžęs, kad keis „žaidimo taisykles, kad viešasis sektorius nedirbtų už dyką“.

Bet priemokų palaiminti jis neketina. Anot jo, dabar yra didžiulė sumaištis, kadangi „žmogus nebesupranta, kaip, už ką ir kodėl moka – nors yra apsidraudęs sveikatos draudimu, ir valstybinėje poliklinikoje yra prašoma susimokėti už tą arba aną“.

„Konstitucija sako, kad yra nemokama medicinos pagalba, kuri finansuojama iš bendrųjų asignavimų. Mes privalome užtikrinti valstybinėse gydymo įstaigose nemokamą medicinos pagalbą. Tai konstitucinė norma ir primokėjimo viešajame sektoriuje būti negali“, – aiškina ministras. V. Andriukaitis teigia, kad privačiai dirbančių medikų nuogąstavimai, esą jie bus sužlugdyti, neturi pagrindo.

„Niekas negriauna jokio privataus verslo, bet reikia atsakyti, ar visos privačios įstaigos laikytinos nacionalinės sveikatos sistemos dalimi. Turi būti vienodos sąlygos ir privačiam, ir valstybės sektoriui. Kad nebūtų situacijų, kai į valstybinę įstaigą ateina žmogus, o gydytojas siūlo vėliau ateiti pas jį konsultuotis privačiai. Kodėl jis negali tos paslaugos suteikti valstybinėje įstaigoje?“, – aiškina ministras, tvirtindamas, jog jo pagrindinis siekis – užtikrinti medicinos paslaugų kokybę bei pasiekti, kad sistema veiktų skaidriai ir neliktų galimybė „keliskart paimti pinigus už tą patį.

Tačiau niša, kurią jis palieka privačioms gydymo įstaigoms, labai aiškiai apibrėžta. „Įstaigos yra dviejų tipų ir turėtų būti dviejų tipų: tos, privačios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios nori dirbti nacionalinėje sistemoje, turi dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir viešosios, o tos, kurios nori dirbti komercinėmis sąlygomis, turi dirbti laisvos rinkos ir laisvos konkurencijos sąlygomis“, – aiškina ministras.

Ne biurokratai nuspręs, kur gydytis

Privačių gydymo įstaigų atstovai ir pacientai, kuriems nemažai nerimo įvarė ministro V. Andriukaičio bandymas Seime prastumti įstatymo pataisas, jo idėjas vertina skeptiškai. Anot jų, ministras girdi tik tai, ką nori girdėti, o reali situacija yra toli gražu ne tokia, kokią jis įsivaizduoja. Ir susiję tai anaiptol ne vien su PSD fondo perskirstymu.

Anot Gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko, viešosios gydymo įstaigos, perėmusios dalį pacientų iš privataus sektoriaus, tik pablogins savo padėtį, nes už suteiktas medicinos paslaugas Ligonių kasos sumoka ne pagal įkainius, o tik dalį pinigų. „Daugiau suteiks paslaugų, sumokėta bus santykinai mažiau“, – teigė jis žurnalistams.

Privačių medicinos įstaigų atstovai siūlo, užuot ribojus pacientų pasirinkimo laisvę, racionaliau naudoti lėšas valstybinėse gydymo įstaigose ir leisti pačiam rinktis, kur jis nori gauti paslaugas, nes PSD pinigai turi sekto paskui pacientą, o ne atvirkščiai.

„Sveikatos sistema turi tarnauti pacientui, turime turėti teisę rinktis paslaugas, o ne biurokratai turi nuspręsti, kur mums eiti gydytis. Jei bus įgyvendintas ministro sumanymas šią teisę riboti, nukentės ne tik privačiose įstaigose besigydantys pacientai, bet ir visi žmonės“, – vienoje iš pastarosiomis dienomis vykusių konferencijų kalbėjo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Ji primena, kad jau dabar pacientai priversti laukti ilgose eilėse, norėdami patekti pas specialistus ar išsirašyti vaistų pas šeimos gydytoją, o valstybinių įstaigų medikai per dieną priima po keliasdešimt pacientų ir pildo dokumentus nepakaldami akių, todėl, nuogąstauja ji, išaugus pacientų skaičiui prastės pagalbos suteikimas, atsiras daugiau užleistų ligų atvejų, todėl didės ir mirtingumas.

Jai pritaria privačiame sektoriuje dirbantys medikai, teigiantys, kad valdiška ir privati medicina gali sėkmingai egzistuoti viena šalia kitos.

„Yra pacientų, kurie turi geras pajamas, privačius draudimus, ir šie pacientai nenori laukti eilėse prie kabinetų ar tyrimo keletą mėnesių. Privati medicina suteikia galimybę paslaugą gauti greičiau“, – pateikia pavyzdį „Northway“ medicinos centro kraujagyslių chirurgas Gintaris Vilkevičius.

Tačiau jie neatmeta, kad įgyvendinus ministro V. Andriukaičio siūlomas pataisas Ligonių kasos nebesudarytų sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis ir daliai jų nebeapmokėtų už teikimas medicinos paslaugas. Taip esą būtų ne tik apribotos pacientų teisės rinktis gydymo įstaigą bei gydytojus, bet daliai privačių gydymo įstaigų reikštų bankrotą.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovo Laimučio Paškevičiaus teigimu, nerimą kelia ir naujojo sveikatos apsaugos ministro užmojai kreiptis į Konstitucinį teismą (KT) ir prašyti išaiškinti, kas yra medicinos pagalba ir kas yra sveikatos draudimas.

„Jei KT išaiškins, kad medicinos pagalba apima ir diagnostiką gydymą ir panašiai, ir visos lėšos kaip tarybiniais laikais bus dedamos į biudžetą, o iš jo dalinamos valstybinėms medicinos įstaigoms, susidarys situacija, kad pinigai ne seka paskui pacientą, bet paskirstomi valstybinėms gydymo įstaigoms. Vadinasi , lėšų patekimas į privatų sektorių yra apribojamas“, – aiškina jis. L. Paškevičius taip pat primena, kad STT tyrimai rodo, jog korupcijos indekse sveikatos apsaugos sektorius užima pirmas penkias pozicijas, o pacientai dažnai moka neįteisintas priemokas „iš kišenės“ arba tiesiog „vokeliais“.

Kritikuoja visi

Naujojo sveikatos apsaugos ministro siūlomoms įstatymų pataisoms jau nepritarė dalis valdančiosios koalicijos partnerių, sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, pavadinusi jas bandymu grįžti į sovietmetį, o opozicijai priklausantys parlamentarai neatmeta, kad jos nukreiptos prieš privačias gydymo įstaigas.

Dar gruodį Lietuvos gydytojų sąjunga savo suvažiavime priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Vyriausybę ir Seimą kartu spręsti sveikatos sistemos problemas.

Joje teigiama, kad Vyriausybės numatytas PSD fondo biudžetas netenkina pacientų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, raginama skirti prioritetinį finansavimą sveikatos apsaugos sistemai, įvesti savanorišką sveikatos draudimą, atkurti gydytojų teisę išrašyti pacientams reikalingus vaistus ir panaikinti jų rašymą cheminiu pavadinimu ir t. t.

Pacientų ir privačių gydymo įstaigų atstovai, vertindami V. Andriukaičio siūlomą sveikatos sistemos pertvarką ir galimas jos pasekmes, nevengia užsiminti, kad naujojo sveikatos ministro užmojai kertasi ne tik logika, bet ir su galiojančiais įstatymais.

„Valstybė gina vartotojų interesus – ir privačių, ir valstybinių įstaigų pacientų, o 48 Konstitucijos straipsnis sako, kad žmogus yra laisvas pasirinkti darbą, tad negali būti kalbama apie gydytojų vertimą dirbti valstybinėse medicinos įstaigose“, – aiškina L. Paškevičius, pabrėžiantis, kad kai kurie žadamos reformos aspektai gali prieštarauti ir ES teisės aktams.

Užuot siekus įgyvendinti kontroversiškai vertinamus sumanymus, jis siūlo pradėti galvoti apie savanorišką sveikatos draudimą – visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, taikomą priedą prie privalomojo sveikatos draudimo. Jo lėšomis būtų mokama už kai kurias medicinos paslaugas, už kurias pacientui dabar tenka susimokėt iš savo kišenės. Be to, toks draudimas skatintų ir sveiką gyvenseną bei žmogaus atsakomybę už savo sveikatą.

Pasak L. Paškevičiaus, Lietuvoje egzistuoja dar viena problema. Šių metų spalį įsigalios ES direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų. Ji numato, kad vienos šalies narės pilietis galės vykti gydytis į kitą šalį ir jo šalies nacionaliniai arba privatūs draudimo fondai turės apmokėti jo gydymosi išlaidas nepriklausomai, kur jis buvo gydomas – privačioje ar valstybinėje gydymo įstaigoje.

„Vadinasi, jei lietuvis išvyks gydytis į Vokietiją, į privačią įstaigą ir gaus medicininių paslaugų, Lietuvos ligonių kasos privalės apmokėti gydymąsi, bet jei lietuvis nori gauti paslaugą iš privačios medicinos įstaigos Lietuvoje, tai jis to padaryti negali“, – sako L. Paškevičius. Tokia savo piliečių diskriminacija, anot jo, kelia nuostabą ir EK atstovams.

Daug pastabų ir pageidavimų ministrui išdėstė ir su juo susitikę didžiųjų valdiškų Lietuvos poliklinikų vadovai. Pastarieji nerimsta ne tik dėl pinigų iš PSD kapšo dalies ir galimybės oficialiai pasipinigauti teikiant daugiau mokamų ar iš dalies mokamų paslaugų. Jiems piktinasi, kad privatūs medicinos kabinetai steigiasi valstybinių gydymo įstaigų pašonėje, vilioja jaunus ir sveikesnius pacientus, vyresnius ir labiau paliegusius siųsdami atgal į valdišką polikliniką.

Lietuvos miestų ir rajonų gydytojai aiškino negalintys išlaikyti gerų specialistų, nes jie išeina dirbti į privatų sektorių, kuriame didesni atlyginimai ir mažesni krūviai, bei ragina peržiūrėti, kokios paslaugos pacientams teikiamos nemokamai, o už kurias reikėtų mokėti.

Valdiškų gydymo įstaigų vadovai taip pat skundžiasi, kad sunku prisivilioti gydytojus dirbti periferijoje ir siūlo sudaryti su rezidentais sutartis, kad jie privalėtų atidirbti bent kelerius metus. Pastarąjį pageidavimą ministras, atrodo, išgirdo.

„Jeigu investuojami valstybės biudžeto pinigai, suprantama, kad turi būti sudaryta sutartis, kad jis už tas biudžetines investicijas sutiktų dirbti ten, kur valstybei specialistų reikia“, – teigia V. Andriukaitis. Anot jo, jei jaunas gydytojas atsisakys atidirbti (priklausomai nuo investicijų į jo parengimą ir specialistų poreikio – red. past.) 3-7 metus kur siunčiamas, turės grąžinti į jo parengimą investuotus pinigus.

Ministras taip pat užsiminė, kad jau 2014 metais gali būti formuojamas valstybinis užsakymas, kiek ir kokių specialistų reikėtų paruošti.

Ministras nepasiduos?

Nepaisant iš visų pusių skriejančių negailestingų kritikos strėlių, naujasis sveikatos apsaugos ministras, atrodo, nelinkęs trauktis. Patobulintas įstatymo pataisas jis ketina vėl teikti Seimui ir tiesiai pareiškia vis tiek įgyvendinsiantis savo sumanytą sveikatos apsaugos sistemos reformą: „Aš sąžiningas žmogus.(...) Nepaisant šitų visų kvailų atakų, aš gi nieko nebijau“.

Tik kas ir kada suskaičiuos, kiek visiems mums gali kainuoti „Andriukaičio reforma“. Ne pinigais. mūsų pačių sveikata...  

Birutė Žemaitytė