Vida Marija Čigriejienė: „Kaunas su sveikatos apsauga nesusitvarko“

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė kaunietė gydytoja Vida Marija Čigriejienė su nerimu seka Kaune vykdomą „nesveiką“ sveikatos politiką, kai kuriose gydymo įstaigose tvyrantį chaosą, kitas laikinojoje sostinėje pastaraisiais metais išryškėjusias problemas sveikatos apsaugos srityje. Kaune su sveikatos apsauga, jos įsitikinimu, prasti popieriai, todėl ir permainos – neišvengiamos.

- Gerbiama politike, kokias ryškiausias Kauno bėdas sveikatos apsaugos sistemoje išskirtumėte, kas kelia didžiausią nerimą?

- Man, kaip turbūt ir daugeliui politikų bei plačiajai visuomenei, seniai pabodęs užsitęsęs chaosas Kauno sveikatos apsaugos srityje - tie nesibaigiantys teismų maratonai, metų metus vykstantys direktorių konkursai, aiškinimaisi, ginčijimaisi ir taip toliau. Štai kad ir Kauno klinikinė ligoninė. Nors dabartinis vyr. gydytojas, kaip sakoma, kabo ant plauko, žiniasklaidoje teko skaityti, kad dirba jis gana aktyviai, bet galbūt ne visada naudingai ligoninei. Daug pavaduotojų paskirta, bet ar tiek tokio dydžio ligoninei jų reikia – didelis klausimas. Antai Kauno klinikos, girdėjau, mažinasi vadovaujančių darbuotojų skaičių, o čia vyksta atvirkštiniai procesai. Mano įsitikinimu, darbas neturi dubliuotis, tokioj ligoninėj pakaktų pavaduotojo medicinai, gal dar ūkiui, o ne tiek, kiek dabar. Juk yra skyrių vedėjai, jie ir turi už savo „daržą“ atsakyti. Be to, jei jau žmogus į aukštą postą paskiriamas, jis turi sugebėti tą darbą atlikti, turi būti puikiai pasikaustęs vadybininkas. Tuo tarpu girdėjau, jei tai tikrai tiesa, kad į vadovaujančias pareigas priimami eiliniai žmonės, neturintys administracinio darbo patirties. Girdėjau, kad ir Respublikinėje Kauno ligoninėje (buvusi Kauno apskrities ligoninė – aut.) panašūs dalykai vyksta. Neva toks Kaune kadaise liūdnai pagarsėjęs teisininkas Darius Petraitis šioje gydymo įstaigoje priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju. Tai jau išvis nesusipratimas. Kaip galima anksčiau susikompromitavusį žmogų (prieš keletą metų buvo paviešinta, kad teisininkas D.Petraitis vienu metu dirbo devyniose darbovietėse, gaudavo milžinišką algą – aut.) skirti į tokias atsakingas pareigas? Niekada gyvenime, būdama gydymo įstaigos vadove, tokio žmogaus nepriimčiau. Galiu atsakingai pareikšti, kad ankstesniojo direktoriaus, Stasio Gendvilio laikais, šioje ligoninėje kartelė darbuotojams buvo labai aukštai iškelta. Jei dabar ji žeminama, labai gaila.

- Dar vienas laikinosios sostinės sveikatos sistemos „šašas“ – Kauno klinikinėje ligoninėje keistomis aplinkybėmis miręs 11 mėnesių kūdikis. Byla dėl neatsargaus gyvybės atėmimo jau pasiekė teismą, tačiau ligoninės atstovai iki užkimimo tvirtina, kad jie dėl vaikelio mirties nekalti. Ką jūs apie šią užsitęsusią istoriją galėtumėte pasakyti?

- Norint pateikti konkrečias išvadas, reikėtų turėti daugiau informacijos. Vis dėlto nereikia būti naiviems – jeigu vaikas mirė ne dėl per klaidą suleisto kalio, kur tuomet pradingo švirkštai? Kas juos paslėpė? Ir kam reikėjo tą daryti? Juk tas švirkštas - pagrindinis bylos įkaltis! Ir jei jis buvo staiga sunaikintas, galima įtarti, jog ne viskas toje istorijoje taip skaidru ir aišku, kaip dabar bando įrodyti ligoninės atstovai. Juolab kad teismo medicinos ekspertai yra pasakę, kad suleistas kalis, tai ko dar ginčytis? Be to, man visai ne keista, kad mirusio kūdikio tėvai kreipėsi į teismą, kad reikalauja žalos atlyginimo. Kiekviena šeima turbūt taip pasielgtų. Kita vertus, milijono eurų ieškinys, jei jį ligoninė teismo sprendimu turėtų sumokėti mirusio kūdikio tėvams, reikštų, galima sakyti, šios gydymo įstaigos žlugimą.

- Kaune jau seniai kalbama, kad dabartiniams miesto politikams sveikatos apsaugos sistemos „riešutėlis” neįkandamas. Ką apie tai manote jūs?

- Panašu, kad taip ir yra. Kauno savivaldybė su sveikatos apsauga nesusitvarko. Tačiau Kauno mero dėl tokių dalykų kaltinti neskubėčiau – jis juk vadovaujasi ta informacija, tomis žiniomis, kokias jam pateikia pavaldiniai. Yra savivaldybės vyr. gydytojas ar sveikatos skyriaus vedėjas, vicemerai ir administracijos vadovai, kuruojantys sveikatos apsaugą. Ant jų pečių išties gula atsakomybė. Dėl to, kad Kauno politikams sveikatos sistemos problemos yra per sunkios, sveikatos apsaugos ministerija greičiausiai ir pareiškė norą perimti Klinikinę ligoninę. Negalima tiek laiko darbuotojus laikyti nežinioje. Tikiuosi, kad ministerijos vadovybė imsis reikiamų priemonių, kad netvarkai šioje ligoninėje pagaliau būtų padėtas taškas. Kad ir kaip kas bekalbėtų apie anksčiau viename iš dabartinės klinikinės ligoninės padalinių dirbusį direktorių Tautvydą Jankauską, jis tvarkėsi nepalyginamai geriau. Dabartinis sveikatos apsaugos ministras labai ryžtingas, aktyvus, reikia tikėtis, kad ministerijai perduota ligoninė galų gale galės ramiai dirbti.

- O kodėl Seimo Sveikatos reikalų komitetas į Kauno sveikatos problemas žiūri, atleiskite, pro pirštus?

- O ką komitetas… Ta ligoninė lig šiol buvo Kauno miesto savivaldybės žinioje. Jei komitetas būtų sulaukęs skundų iš tos gydymo įstaigos darbuotojų, tuomet, be abejo, imtumės juos tirti, aiškintis, vyktume į vietą. Bet kol kas niekas nesiskundžia… Jei, praėjus keliems mėnesiams, kai ligoninę perims ministerija, situacija nepagerės, aišku, kad sveikatos apsaugos ministrą kviesimės į posėdį pasikalbėti. Ir artimiausiame komiteto posėdyje ministrui turėsime klausimų dėl Kauno bėdų. Greitai tokios ligoninės perdavimas neįvyksta, reikia parengti begalę dokumentų, išspręsti daugybę klausimų.

- Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis rimtai užsimojęs pertvarkyti šalies sveikatos apsaugos sistemą. Kaip manote, ar viską, ką jis sumanęs, pavyks įgyvendinti?

- Ryžto mūsų ministrui išties netrūksta, bet, kita vertus, medicinoje šiandien tiek daug negerovių, kad vargu ar pavyks visas jas sudoroti, visas suplanuotas permainas įgyvendinti. Štai kad ir tas vadinamasis apmokėjimo už suteiktas medicinines paslaugas balas, kuomet vienas litas prilyginamas, regis, 89 centams. Taip yra dėl lėšų trūkumo, bet kažkas tą skirtumą vis tiek turi sumokėti. Reikia pagaliau išdrįsti pasakyti, kad valstybė nesugeba kai kurių dalykų išspręsti, kad jos biudžetas – ne guminis. Todėl reikia pagaliau išmokti su pinigais tvarkytis. Žmogus, gavęs algą, planuoja, ką pirks, ir tikrai neketina pirkti už didesnę sumą, nei turi piniginėje. Taip ir su medicinos paslaugų apmokėjimu turi būti: jei nepakanka lėšų, reikia galvoti, kaip įtilpti į esamas sumas.

- Vadinasi, į šalies sveikatos sistemos ateitį žvelgiate optimistiškai?

- Reikia tikėti, kad situacija keisis. Beje, ne vien sveikatos sistemoje daug netvarkos. Pasižiūrėkime, kaip dirba, tiksliau – nedirba, policija; kaip atmestinai bylas nagrinėja, tai yra jas vilkina, teismai; koks atsainus požiūris į žmonėms teikiamų paslaugų kokybę, ir t.t., ir t.t. Baisu, iki kokių žemumų esame nusiritę. Tokios prastos situacijos Lietuvoje niekada nebuvo. Todėl reikia ne dejuoti, verkšlenti, kaip viskas blogai, o imtis veiksmų apgailėtiną padėtį ryžtingai keisti.

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė