Skiepų kalendorius, arba nuo kvailumo vaistų nėra

Sveikatos politikai vėl surėmė ietis dėl piliečių vakcinavimo. Sveikatos apsaugos ministerija dabar nusprendė nuo pneumokokinės infekcijos skiepyti visus kūdikius iš eilės, tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai siūlo vakcinuoti rizikos grupes, mat pinigų skiepams - ne kaži kiek. Deja, kompromiso valdžios atstovai taip ir nerado. Dar daugiau – komiteto nariai kreipsis į Seimo Antikorupcijos komisiją, tegu ji sprendžia, ar teisingai padarė ministerija pasirinkusi tokį vakcinavimo kelią.

Kam užteks?

Svarstymai, kaip turi atrodyti Nacionalinė imunoprofilaktikos 2014-2018 metų programa, prasidėję jau senokai. Kodėl šis klausimas vėl atsidūrė politikų akiratyje? O gi todėl, kad Seimo Sveikatos komiteto nariams taip ir liko neaišku, kodėl buvo nuspręsta nuo pneumokokinės infekcijos vakcinuoti visuotinai, nors pinigų tam nėra. Kita problema – skiepijami bus tik tie vaikai, kurie gims po lapkričio pirmos dienos. Kas laukia kitų? O gi nieko. Esą galbūt kada nors, kai bus pinigų, valstybė pasirūpins ir jų sveikata. „Jei būtume pradėję vakcinuoti nuo šių metų pradžios pinigų pritrūktų. Lietuva tik pradeda diegti sistemą. Aišku, kitais metais reikės numatyti daugiau pinigų PSDF biudžete ir numatysime taip, kad užtektų visiems metams“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas. Tai gal reikėjo pasirinkti kitą būdą – skiepyti tuos, kuriems vakcinos reikia labiausiai – vadinamąsias rizikos grupes. Apie tai kalba tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, tiek ir jos pavaduotojas Antanas Matulas. „Jeigu trūksta pinigų reikėtų pradėti nuo rizikos grupių. Jei lėšų bus daugiau – pridėsime visus. Palikti likimo valiai tuos, kurie dabar turi problemų ir skiepyti kūdikius iki dvejų metų, nėra protinga“, - sako A.Matulas. „Pinigų trūksta, bet rizikos grupės – labiausiai pažeidžiamos“, - priduria ir D.Mikutienė. Deja, SAM Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė laikosi kitos pozicijos. Pasak jo, visuotinis skiepijimas geriau padeda suvaldyti problemą. „Rizikos grupių skiepijimas tėra papildoma priemonė prie vaikų profilaktikos skiepijimo kalendoriaus. Buvo sudaryta vakcinavimo darbo grupė ir ji nusprendė, kad pneumokokinė vakcina turi būti įtraukta į vaikų skiepijimo kalendorių (suprask – įtraukta į kalendorių, reiškia skiepijimą visuotinai – red. past.)“, - paaiškina Loreta Ašoklienė.

Niekas nederino?

Kuo čia dėta Antikorupcijos komisija, paklausite? O gi tuo, kad kaip sako Vakcinavimo darbo grupės narys, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vaikų pulmonologas profesorius Arūnas Valiulis, ne jie, o pati ministerija nusprendė, ką ir kada skiepys. „Paskutiniame darbo grupės posėdyje buvo svarstytas planas, kuris vėliau buvo pakeistas ir šie pakeitimai su mumis nebuvo derinti. Mes buvome palikę planą arba pradėti nuo rizikos grupių, arba visuotiniai, priklausomai nuo valstybės finansų. Tuo metu dar nežinojome, kiek bus skirta pinigų.Vėliau pasirodė, kad lėšų skirta ne dvylika milijonų litų, kaip norėjome, o tik trys. Todėl skiepyti visuotinai visus metus tikrai neužteks. Galvojome, kad šiemet startuosime nuo rizikos grupių, o kitais metais bandysime gauti papildomai lėšų ir pradėti visuotinį skiepijimą. Turime kitų šalių patirtį – Ispanija neapskaičiavo ir startavo su visuotine vakcinacija, o kitiems metams pinigų nebeliko ir turėjo nutraukti“, - trečiadienį sakė prof. A.Valiulis.

Išgirdusi tokius argumentus D.Mikutienė nusprendė – komitetas kreipsis į Antikorupcijos komisiją, nes jai „čia daug kas neaišku“. „Norėčiau pasiūlyti kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kad ji įvertintų ministerijos darbą rengiant Imunoprofilaktikos programą. Sudaromos darbo grupės, kurios svarsto klausimą. Vėliau ministerija susėda ir sugalvoja kitaip“, - dėstė D.Mikutienė. Tuo tarpu A.Matului užklausus, ar komitetas po posėdžio teiks kokių nors pasiūlymų ministerijai, komiteto pirmininkė rėžė: „Ką mes dabar galime pasiūlyti, jei gauname tik atsirašinėjimą ir dar mus apskundžia už tai, kad vykdome parlamentinę kontrolę. Nuo durnumo vakcinų nėra.“

Kompensuoti būtų pigiau

Vis kartojant, kad pinigų vakcinavimui per mažai, A.Matulas prisiminė dar vieną, ne visai naują idėją: „Komitete prieš keletą metų svarstėme, kad galbūt vakcinas įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tada gydytojas spręs, ar skiepyti rizikos grupes, ar ką nors kitą.“ Deja, ministerijos atstovai ir čia įžvelgia sunkumų. „Manome, kad būtų progresyvu turėti ne tik Kompensuojamųjų vaistų, bet ir vakcinų sąrašą. Toks modelis buvo diskutuojamas, bet šiuo metu atidėtas. Šis klausimas kelia daug problemų. Viena yra vakcinas įtraukti į Kompensuojamųjų sąrašą, kita – vykdyti jų pardavimą per vaistines. Vakcinos paprastai laikomos šaltai. Vaistinėms galbūt tai nesudarys jokių problemų, tačiau jei pacientas įsigijęs vakciną nusineš ją namo ir laikys netinkamai, ji pasidarys neveiksni“, - aiškina Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė. Ką gi, išeina, kad kol visur „yra sunkumų“, tol kasmet turėsime spręsti – ką skiepyti, o ką palikti „už borto“.

Komentaras

Vilniaus universiteto Infekcinių ligų centro direktorius Arvydas Ambrozaitis:

- Mano nuomone, būtų naudinga vakcinas įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Kiekvienais metais vyksta centralizuoti gripo vakcinos pirkimai rizikos grupėms. Jų nuperkama 100 tūkst. dozių. Ministerijoje jau keletą metų buvo svarstoma padaryti paprasčiau – vakciną įtraukti į Kompensuojamų vaistų sąrašą. Taip būtų pigiau ir nuostolis valstybei būtų mažesnis. Dabar būna atvejų, kai suaugusiems nupirkta vakcina nėra iki galo išnaudojama. Taip buvo su difterijos ir stabligės vakcinomis. Centralizuotu būdu jos buvo užpirktos, bet beveik niekas nesiskiepijo ir vaisto galiojimo laikas baigėsi. Jeigu vakcinos būtų įtrauktos į Kompensuojamų vaistų sąrašą, būtų taip pat kaip ir su medikamentais. Žmogus nuėjęs į vaistinę, jeigu toks įsigijimo modelis būtų pasiriktas, nusipirktų vakciną. Tiksliau sakant – ji būtų nemokama, nes jos kainą dengtų valstybė. Tokia idėja buvo, bet jos įgyvendinimas sustojo.

Be to, centralizuotus pirkimus laimi viena kompanija, tačiau yra vakcinų, kurias gamina kelios farmacijos įmonės. Žmogus turėtų teisę pasirinkti, kokio gamintojo vakcinos nori. Dabar gi kokią užperka, tokią ir turime. Tai būtų pažangus žingsnis. Be abejo, pirmiausia Kompensuojamų sąraše turėtų atsirasti vakcinos nuo gripo. Tai aktualiausia infekcija Lietuvoje, nuo kurios skiepytis būtina. Lietuviai kol kas tai daro vangiai. Kitos svarbios vakcinos – nuo erkinio encefalito, pneumokoko. Pradžiai galbūt užtektų ir šių trijų. Be abejo, jų yra ir daugiau, bet nėra tiek pinigų.

Ana Daukševič