Radviliškiečiai laukia naujos poliklinikos

Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (Radviliškio PSPC) medikai nuo seno pacientus priiminėja ankštuose kabinetuose. Prieš keletą metų nušvitusi viltis turėti naują erdvią polikliniką tolsta lyg horizontas.

Gyventojų mažėja, apsilankymų daugėja

Radviliškio PSPC aptarnauja 23400 gyventojų, neskaitant nedraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu. Gyventojų skaičius nuolat mažėja. Štai pernai prirašyti tik 184 vaikai iki vienerių metų. Radviliškio PSPC direktorė vidaus ligų gydytoja Vladislava Keršulienė prisimena, jog 1989 metais jai pradėjus dirbti, įstaiga aptarnavo 29 tūkst. gyventojų.

Įstaigai priklauso Tyrulių ambulatorija ir 10 bendruomenės medicinos punktų – Acokavų, Aukštelkų, Daugėlaičių, Šniūraičių, Kutiškių, Gražionių,  Karčemų, Miežaičių, Mėnaičių ir Žeimių.

Sparčiai mažėja ir kaimo gyventojų. Jei anksčiau Tyrulių ambulatorija aptarnavo per 2 tūkst. gyventojų, dabar beliko apie 800.

Kadangi finansuojama pagal prisirašiusių gyventojų skaičių, sumažėjus gyventojams, įstaigai sumažintas finansavimas.

Radviliškio PSPC direktorės pavaduotojas medicinai gydytojas chirurgas Aloyzas Juodis mano, kad finansavimas sumažintas neteisingai ir jį reikėtų keisti, nes nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, daugėja apsilankymų.

„Svarbu ne prisirašiusieji, o atėjusieji. Juk išvažiavo jauni, kurie nesilankė poliklinikoje. Visuomenė sensta, sergamumo rodikliai pakankamai aukšti, medicininių paslaugų poreikis ir apsilankymų skaičius nuolat didėja. Gydytojai dirba tiek pat ir dar daugiau. Senukai vietoje dviejų kartų ateina po tris keturis kartus“, - pastebi A.Juodis.

Net ir esant netobulam finansavimui ir sumažintai paslaugos balo vertei, Radviliškio PSPC finansinis rezultatas yra teigiamas. Tik nuo rugsėjo mėnesio nebemokami priedai už profilaktinių programų vykdymą, nors gydytojams pažadėta, kad jei nebus viršytas mokos fondas, pinigai bus išmokėti. 

PSPC neima iš pacientų jokių priemokų, tik teikia sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas mokamas paslaugas už privalomo sveikatos tikrinimo, ginklo laikymo ir vairuotojų sveikatos pažymų išdavimą.

Radviliškio PSPC šeimos gydytojai per dieną priima dvigubai daugiau ligonių nei nustatyta - vietoje 24 pacientų ir po 50.

„Galėtume sakyti, kad mums neprivaloma, bet dirbti verčia vidinės nuostatos padėti žmogui. Vyresni gydytojai įpratę, kad atėjusį reikia priimti, tik jaunesnieji jau nenori priimti daugiau, nei yra talonų“, - sako pavaduotojas.

Gydytojai dirba dideliais krūviais, kai kurie turi ir po 2300 pacientų. Štai pernai įsidarbino jauna šeimos gydytoja ir per metus jau turi 1700 pacientų.

Dirba ir gydytojų komandos – vidaus ligų, akušeris ginekologas ir chirurgas.  

Vaikus prižiūri daugiausia vaikų gydytojai. Vyriausia vaikų ligų gydytoja jau yra 78 metų amžiaus, ji dirba pusės etato krūviu, puikiai susitvarko ir pacientai iš jos išsirašo tik suaugę. Direktorė prašo, kad šeimos gydytojai prižiūrėtų ir vaikus, kad neprarastų žinių ir įgūdžių, deja, vyresni vengia vaikų. Jaunesni noriai prisirašo ir vaikus.

Tuo tarpu A.Juodis mano, kad šeimos gydytojui suteikus plačius įgaliojimus, ženkliai išaugs antrinio lygio konsultacijų skaičius: šeimos gydytojas nepadarys dalies darbų, nes yra siaurų  specifinių sričių, kurių  neįmanoma gerai mokėti.

Dirbdami didžiuliais krūviais, gydytojai sėkmingai vykdo profilaktines programas, o pagal vaikų dantų dengimą silantinėmis medžiagomis pirmauja Šiaulių apskrityje.

Gydytojai laikosi senos praktikos ir lanko namuose vaikus ir suaugusius. Esant reikalui, gydytojas organizuoja ligonio atvežimą į priėmimo kambarį.

Deja, kaimo gyventojams neužtikrintos vienodos teisės į kvalifikuotą sveikatos apsaugą. Jie negali pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis. Ambulatorijose nuo seno yra fizioterapijos aparatai, bet teritorinė ligonių kasa pirminiam lygiui nefinansuoja šių paslaugų.

Rajono pakraščiai nuo Radviliškio nutolę beveik 50 kilometrų, ten autobusas važinėja kartą per dieną ar net per savaitę ir gyventojai neturi galimybių važinėti į reabilitacijos procedūras. Po lūžių ar kitų traumų formuojasi neįgalumas ir žmogus tampa našta valstybei.

Vizitinė kortelė – šypsena

„Mūsų išskirtinumas - labai geras kolektyvas. Administracija stengiasi, kad kolektyve nebūtų įtampos, kad kiekvienas gydytojas ir slaugytojas būtų gerbiamas ir vertinamas. Gydytojai tai jaučia ir įtampų neatsiranda“, - pasakoja V.Keršulienė.

Tradicija tapo sveikinti kolektyvo narius su šventėmis ar kitais jiems svarbiais įvykiais. Pradedant nuo 50 metų, kiekvieno jubiliejaus proga darbuotojui išmokama vienkartinė minimalaus atlyginimo dydžio premija.  

Visa tai kuria šiltą atmosferą. Štai jauna gydytoja ieškojo darbo. Ji perėjo per kabinetus ir tikino niekur kitur nemačiusi, kad gydytojai tiek daug šypsotųsi. Tai buvo papildomas stimulas įsidarbinti.

Tačiau pritraukti jaunus gydytojus nėra paprasta. „Jaunam specialistui galime pasiūlyti tik labai gerą kolektyvą, kabinetą ir kvalifikuotą slaugytoją“, - sako V.Keršulienė. Gydytojui net negalima pasiūlyti buto, nes mieste - ilga eilė socialiniam būstui. Bet jeigu gydytojas nuomotųsi butą, įstaiga apmokėtų komunalines paslaugas.

Įstaigas reikėtų sujungti

1991 metas Radviliškio rajono savivaldybės taryba nusprendė decentralizuoti rajono gydymo įstaigas. Susikūrė savarankiškos Šeduvos, Baisogalos ir kt. ambulatorijos, aptarnaujančios nemažą gyventojų skaičių.

Radviliškio PSPC liko nepelninga Tyrulių ambulatorija ir medicinos punktai.

Šiuo metu, kai keli kiti rajonai centralizuoja gydymo įstaigas, ir radviliškiečiai mano, kad rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigas reikia prijungti prie PSPC.

Šeimos gydytoja, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Socialinių reikalų ir sveikatos komiteto l.e.p. pirmininkė Vida Janulaitienė įsitikinusi, kad sujungti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas būtų naudinga. „Prijungus niekas nepasikeistų, tik neliktų direktoriaus ir buhalterio. Žmonės nenukentėtų ir paslaugos nepablogėtų, nes gyventojai galėtų be apribojimų atvažiuoti į PSPC“, - įsitikinusi politikė.

Dabar gyventojai skundžiasi, kad ambulatorijose dažnai neranda gydytojų ir yra priversti  kreiptis į Radviliškio PSPC. O jei centro gydytojas išrašo vaistų, jie kaime ne visada gali susileisti.

Ambulatorijos sudaro sutartis su PSPC, kad šis priimtų jų pacientus, tačiau gydytojai nenoriai priima svetimus. Užtat mielai aptarnauja savus, Tyrulių ambulatorijos, pacientus. 

Tuo tarpu ligoninės su PSPC sujungti nereikėtų. Dabar ir ligoninės, ir poliklinikos gydytojai dirba savo kompetencijos ribose. Sujungus, nukentėtų PSPC įvaizdis, nes paprastai stacionaro gydytojai pirminę grandį vertina kaip žemesnę. Dar išlikęs klaidingas stereotipas, esą PSPC mažiau reikšmingas nei stacionaras. Be to, pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros sujungimas prieštarautų visoje Europoje vykstančiam lygių atskyrimo procesui. Nebent būtų galima galvoti apie konsultacinių tarnybų sujungimą. Juk ir dabar didžiuosiuose miestuose pirminiame lygyje dirba specialistai konsultantai, kai rajonuose kažkodėl to neleidžiama.

Pritaria darbo krūvių reguliavimui

Radviliškio rajonas iki šiol buvo išskirtinis tuo, kad jame nebuvo nė vieno privataus šeimos gydytojų kabineto. Šį mėnesį įkurta pirmoji privati šeimos klinika. Nors PSPC nesiruošia tapti donoru, pasiūlius dvigubai didesnį atlyginimą jau prikalbinta kvalifikuota slaugytoja, išeina ir gydytoja odontologė. Administracija nesibaimina, kad išeis pacientai: radviliškiečiai yra gana konservatyvūs, jie labai retai keičia gydytojus ir juos sunku įkalbėti pereiti kitur.

Vis dėlto PCPC vadovai pritaria sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyvai reguliuoti privačių kabinetų darbą. Privačios įstaigos turi dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir viešosios, jei įsikūrė, turėtų perimti ir kaimo medicinos punktus ir prisirašyti visus pacientus, o ne tik tuos, kuriems dar nereikia nuolatinės sveikatos priežiūros.

Pašnekovai pritaria ir gydytojų darbo laiko reguliavimui, kad jie nelakstytų per kelias įstaigas ir nedirbtų vien dėl pinigų, nes nuo to nukenčia paslaugų kokybė. 

„Mes, šeimos gydytojai, dirbame po aštuonias valandas ir tampame lyg atpirkimo ožiai. O kiti kažkaip įsigudrina dirbti keliuose darbuose vos ne visą parą. Šią sritį būtina sutvarkyti, nes darbo valandos negali dubliuotis“, - įsitikinusi V.Janulaitienė.

Nauja poliklinika – būtinybė

PSPC jau surado tvirtą nišą rajono sveikatos priežiūros sistemoje. Bet vargu ar rasime kitą polikliniką, dirbančią tokiomis sunkiomis sąlygomis. PSPC pastatas senas ir nusidėvėjęs, statytas prieš 50 metų.  Jo likutinė vertė – tik 54 tūkst. litų. 

Viduje ankšta, trūksta erdvės. Medikai dirba mažuose, apie 12 kvadratinių metrų ploto kabinetuose, kituose iš viso nėra kur apsisukti. Koridoriai irgi siauri. Pacientų srautas didelis ir jie nebetelpa. Rytais, kai susirenka daugiausiai žmonių, jie stovi koridoriuose.

Įstaiga gražiai susitvarkė aplinką, savo lėšomis atlieka kosmetinius remontus. Bet akivaizdu, kad vidaus remontas – ne išeitis, nes verkiant reikia didesnio pastato. Naujas pastatas būtinas ir pacientams, ir darbuotojams. Nenormalu, kai gydytoja ankštame kabinete per dieną priima 50 žmonių, o žmonės laukia koridoriuje lyg silkės statinėje.

Maždaug prieš septynerius metus Radviliškio rajono savivaldybės taryba patvirtino naujos poliklinikos projektą. Projekto parengimas kainavo per 300 tūkst. litų. Kad žmonės būtų patogiau, naują, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį  trijų aukštų PSPC pastatą planuota statyti šalia Radviliškio ligoninės konsultacinės poliklinikos. Pastatas  kainuotų apie 7 mln. litų.

Kolektyvas labai laukė naujo pastato, net suskaičiavo, kiek sumažės mokestis už šildymą.

Tačiau užėjo ekonominė krizė ir projektas liko gulėti savivaldybės stalčiuje.

Vėliau projektą keletą kartų teikė Seimo nariai, bet Sveikatos apsaugos ministerija kiekvieną kartą atsisakydavo jį įtraukti į Valstybės investicijų programą. Ir kiekvieną kartą būdavo atsakoma, kad finansuojami tik tęstiniai projektai, o naujiems pinigai neskiriami.  

„Bet juk projektas jau yra pradžia, argi galima leisti prabangą išmesti į balą 300 tūkst. litų“? – svarsto A.Juodis. Gali būti, kad projektas nefinansuojamas ir dėl to, kad anksčiau buvo deklaruojama, jog visa pirminė sveikatos priežiūra bus privatizuota, todėl viešosios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos nefinansuojamos.

Kad pacientams būtų patogiau, poliklinikai labai reikia lifto. Į savivaldybės strateginį planą jau įtrauktas lifto statybos projektas, netrukus

architektai aiškinsis, kur jį statyti ir ar iš viso yra sąlygos įrengti liftą.     

Kita vertus, medikus gąsdina lifto statyba. Liftas gali tapti kliūtimi naujo pastato statybai, esą, kam statyti naują, kai tiek investuota į senąjį.

Faktai:

Nuo 2010 iki 2012 metų vaikų iki vienerių metų sumažėjo 13 proc., nuo dvejų iki ketverių metų – 11 proc., nuo penkerių iki  šešerių metų – 4 proc., nuo 7 iki 17 metų – 13 proc. o suaugusiųjų nuo 18 iki 49 metų – 28 proc.

Tik 50-65 metų pacientų skaičius padidėjo 3 proc.

Algirdas Valentas