Kompensuojamieji vaistai: pigiau, bet ne geriau?

Prieš kelias savaites L.S. kėlė klausimą – „gydysime vaistais, ar kreida?“. Šiandien, ko gero, jau galime atsakyti į šį klausimą pasižiūrėję į naują Kompensuojamų vaistų sąrašą. Jame tikrai atsirado nemažai pigesnių vaistų. Tačiau, kaip sako patys pacientai, bėda ta, kad mažėjant bazinei medikamentų kainai, didėja priemokos naujesniems ir neretai efektyvesniems vaistams, todėl įpirkti juos tampa vis sunkiau.

Geriau netapo

Praėjusią savaitę pagaliau išleistas naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Valstybinė ligonių kasa tikina, kad nuo šiol visiems bus tik geriau, nes patvirtintame kainyne įtraukta beveik 100 naujų pigesnių generinių vaistų. Beveik 1300 vaistų sumažėjo bazinės kainos. Taip pat už daugumą vaistų žmonės mokės mažesnes priemokas nei iki šiol.  „Įsigaliojus naujajam kainynui, daugelis pacientų gydymui būtinų vaistų žmonėms taps dar labiau prieinami ir juos bus paprasčiau įsigyti. Į jį įrašyti ir nauji vaistai, kurių iki šiol nebuvo šiame kainyne. Tai vaistai, skirti gydyti Hantingtono ligai, onkologinėms ligoms, tokioms kaip skrandžio, žarnyno, kasos, skydliaukės, užkrūčio liaukos, antinksčio piktybiniams navikams, kvėpavimo ir virškinimo organų piktybiniams navikams bei akromegalijai“, - sakoma VLK pranešime.

Įdomu, ką sako patys pacientai bei jų organizacijų atstovai? O gi tai, kad bazinių kainų mažinimas niekaip nesusijęs su gerėjančia vaistų politika ir didesniu medikamentu prieinamumu. Kodėl? Skaičiavimas čia labai paprastas. Kaip žinia, valstybė dengia tik bazinę medikamento kainą arba, kitaip tariant, – pigiausią vaistą. Taigi, jei nori arba privalai pirkti brangesnį, naujesnį – priemoka tau tik išaugs. Štai čia ir iškyla atminty prieš kelias savaites minėtas kreidos, o ne vaistų kompensavimas.
„Visuomet yra giriamasi, jog vaistai atpiginami – į sąrašą įtraukiami pigesni medikamentai. Tačiau nuo to mažėja bazinė kaina, kurią kompensuoja valstybė. Štai man reikia vartoti insuliną. Be abejo, sąraše yra ir tokių insulinų, kuriems priemoka yra nulinė, bet ne visiems pacientams tie medikamentai tinka. Kiekvienam žmogui vaistai parenkami individualiai. Man netinka nė vienas insulinas, kuriam nėra priemokos“, - situaciją paaiškina Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė. Pasak jos, politikai vis siekdami taupyti PSDF lėšas verčia žmones vartoti pačius pigiausius medikamentus, kurie nebūtinai yra veiksmingi.

Priemokų nedengs?

Jei priemokos naujesniems vaistams nuolat tik auga, natūraliai kyla klausimas, ar kas nors iš viso juos sugeba įpirkti? V.Augustinienė sako – geba, tačiau iš esmės tik tuomet, jeigu farmacijos kompanijos dalį priemokos padengia pačios. Tačiau, pasak pašnekovės, dabar stengiamasi užkirsti tam kelią: „Dabar yra svarstomos Farmacijos įstatymo pataisos. Jose numatyta, kad niekas negalės dengti jokių priemokų, žmogus turės viską sumokėti pats. Nematau, kad situacija yra gerinama, atvirkščiai – pacientams kuo toliau, tuo blogiau, nes vis kartojama, kad reikia taupyti valstybės lėšas“, - sakė V.Augustinienė. Tiesa, nei SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė, nei pavaduotojas Linas Mažeika teigia apie tokius užmojus tikrai negirdėję. „Jeigu kompanijos dengia priemokas, jos tai deklaruoja Valstybinei ligonių kasai. Taip buvo anksčiau ir taip yra dabar. Nelabai žinau, ar kas nors ką nors keičia. Kiek man žinoma, neplanuojama nieko keisti ar mažinti. Farmacijos įstatyme kalbama apie reklamos ribojimą, tačiau ne apie priemokų dengimo draudimą“, - aiškino Linas Mažeika. „Manau, tai iš kažkur pagauta viena frazė. Šito nėra, niekas nesvarsto ir juolab nėra jokio projekto“, - antrino jam ir G.Krukienė. Panašu, kol kas panikuoti neverta.

Inovacijų pasigenda
Ką gi, pakalbėkime ir vėlei apie inovacijas. „Įsigaliojus naujajam kainynui, bendras prognozuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų sumažėjimas per metus planuojamas apie 45 mln. litų. Džiugu tai, kad pastaruoju metu mažėja kompensuojamųjų vaistų kainos, todėl galime pradėti kompensuoti daugiau naujų, inovatyvių pacientų gydymui būtinų vaistų“, - skaitome VLK pranešime. Užmojai geri ir sveikintini, dėl to tikrai nesiginčijame. Tik ir vėl prieš akis iškyla Seimo Sveikatos reikalų komiteto diskusija, esą tie milijonai – laužti iš piršto. Patys taip teigi nedrįsime, nes nestovėjome už nugaros ir nežiūrėjome, kaip jie buvo apskaičiuoti. O gal milijonai tikrai realūs?
„Apie lėšų sutaupymą ir jų skyrimą inovatyviems medikamentams kal`bama daug, tačiau tai tėra tik deklaratyvus kalbėjimas“, - tvirtina Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys. Reikėtų suprasti, kad inovatyvių medikamentų gausėjimo Kompensuojamų sąraše laukti nereikėtų? Pasak G.Žižio, jie tiesiog sunkiai skinasi kelią Lietuvoje, nes bandoma taupyti. „Mes norime naujesnių, modernesnių vaistų greitesnio įvedimo į Kompensuojamųjų sąrašą. Suprantu, kad inovatyvių medikamentų kaina yra didesnė, tačiau gydymas jais gali būti efektyvesnis. Todėl sakyčiau ne išlaidaujame, o greičiau sutaupome pirkdami modernius vaistus. Skirdami juos pacientui geriname jo gyvenimo kokybę bei trukmę. Kol kas nejaučiame progresyvesnio mąstymo, nes vaistai, kurie pasaulyje naudojami, pas mus kelią skinasi sunkiai“, - sako G.Žižys.

Komentaras

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas urologas Albertas Ulys:

- Pasaulyje yra problema su inovatyviais vaistais. Europa nuo JAV atsilieka bent porą metų. Skirtumas tampa vis didesnis, nes ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys tampa konservatyvios. Štai hormonų rezistentiškam prostatos vėžiui gydyti JAV registruoti aštuoni medikamentai, tuo tarpu Europoje – du. Tai viską ir pasako. Praeina nemažai laiko, kol JAV egzistuojantys medikamentai registruojami mūsų žemyne. Mūsų valstybė tikrai nebus pajėgi kompensuoti inovatyvių vaistų - tai faktas. Kalbama, jog sutaupius PSDF lėšų, bus perkami inovatyvūs medikamentai, tačiau tai neįmanoma. Kiekvienas prostatos vėžiui gydyti skirtas biologinis vaistas paciento gyvenimą pratęsia apie keturis mėnesius. Jeigu vaistų - šeši, reiškia, jog yra galimybė pratęsti ligoniui gyvenimą dvejais metais. Tačiau net ir pačiais minimaliausiais skaičiavimais, tai kainuotų apie 10 tūkst. litų per mėnesį. Aišku, kad tokia našta valstybei nepakeliama. Kuo toliau, tuo inovatyvių vaistų yra daugiau. Manau, tėra vienintelė išeitis, kaip jais aprūpinti pacientus, – įvesti papildomą sveikatos draudimą. Dabar naujosios kartos medikamentus gali nusipirkti tik tas, kuris yra turtingas.

Ana Daukševič