Farmacijos milžinės derasi dėl susijungimo

Didžiausia pasaulyje amerikiečių farmacijos korporacija „Pfizer“ pateikė Anglijos kompanijai „AstraZeneca“ grandiozinį 106 mlrd. JAV dolerių (apie 265 mlrd. Lt) pasiūlymą dėl susijungimo. Nors britai siūlymo atsisakė, analitikai spėja, kad „Pfizer“ dėl bendrovės perėmimo kreipsis tiesiai į „AstraZeneca“ akcininkus.

Derybų paraštės

Jei šios kompanijos apjungs pajėgas, tai bus laikoma stambiausiu komerciniu sandoriu visoje ikišiolinėje farmacijos istorijoje. Tačiau pasak „AstraZeneca“ valdybos, jiems siūloma suma yra per maža ir nuvertina tikrąjį bendrovės potencialą. Pateikdami ilgalaikes finansines sąmatas, kompanijos atstovai tvirtino galintys per dešimt metų savarankiškai pakelti metinį įmonės pelną 84 proc., tai yra, nuo 25,7 mlrd. JAV dolerių praėjusiais metais iki 45 mlrd. 2023 metais. Jie įvertino, kad didžiąją dalį metinį pajamų prieaugio sudarys kuriami nauji vaistai, tame tarpe perspektyvios imunoterapinės priemonės vėžiui gydyti. „AstraZeneca“ pirmininkas Leifas Johanssonas baiminasi, kad bendradarbiavimas su „Pfizer“ jų įmonei sukeltų bereikalingą riziką.

Susijungimas „Pfizer“ kompanijai padėtų sutaupyti mažiausiai vienč milijardą JAV dolerių mokesčių per metus. Be to, amerikiečiai suinteresuoti sudaryti šį sandorį anksčiau nei pradės veikti galimi JAV mokesčių įstatymo pakeitimai, kurie užkirstų kelią įmonei perkelti savo mokestinę bazę į Didžiąją Britaniją. Daugelio investuotojų bei analitikų nuomone, pasiūlymo kaina ateityje bus toliau keliama, ir tai privers britus iš naujo susėsti prie derybų stalo.

Politinės audros

Farmacijos milžimų užmojis įžiebė diskusijas tarp Didžiosios Britanijos politikų. „Pfizer“ atstovai dėl užtarimo kreipėsi į britų valdžios atstovus. Amerikiečių farmacijos lyderiai tikino, jog tęs Anglijoje vykdomus vaistų tyrimus. „Pfizer“ generalinis sekretorius, bandydamas subalansuoti santykius su vyriausybe, žadėjo įrengti „AstraZeneca“ suplanuotą naują tyrimų centrą Kembridže bei išsaugoti gamyklą Maklsfilde. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas laikėsi rezervuotos pozicijos. Jo teigimu, „AstraZeneca“ likimą turi nuspręsti akcininkai, o ne valstybė.

Jeigu įvyktų susitarimas tarp korporacijų, tai būtų didžiausio masto užsienio investuotojų įsiveržimas į Anglijos rinką. Šalies politikai bei verslininkai tame įžvelgia ne tik naujas galimybes, bet ir grėsmes. Jie baiminasi dėl darbo vietų išsaugojimo ir, vertindami situaciją kaip nacionalinio intereso klausimą, neatmeta valstybinio įsikišimo galimybės.

Sandoriui labiausiai priešinasi kairiosios britų politinės jėgos. „Pfizer turi prastą ankstesnių įsigijimų reputaciją. Ar mes tikrai norime, kad britų pramonės brangakmenis, mūsų didžiausia vaistų kompanija, būtų laikomas įrankiu kažkieno planuose išvengti mokesčių?“, - retoriškai klausė Leiboristų partijos atstovas Chuka Umunna. Opozicijos lyderis Edas Milibandas ragina vyriausybės vadovą nedviprasmiškai įvertinti materialines JAV bendrovės įsigijimų pasekmes šalies interesams.

„Pfizer“ ir „AstraZeneca“ yra tarp didžiausių tarptautinių vaistų tiekėjų. Įvykus susitarimui tarp šių korporacijų, iškilusią didžiausią farmacijos kompaniją akylai stebėtų antimonopolinės institucijos visame pasaulyje.

Neaiški reputacija

„Pfizer“ reputaciją Anglijoje temdo prieš tris metus priimtas sprendimas nutraukti didžiąją dalį mokslinių tyrimų, vykdytų Sendvičo centre, Pietų Anglijoje, kuriame buvo išrasta „Viagra“ bei daugelis kitų inovacijų. Dėl šio korporacijos ėjimo pareigų neteko beveik 2000 darbuotojų. Kompanijos pažadus išsaugoti darbo vietas skeptiškai įvertino Švedijos finansų ministras Andsersas Borgas. Politiko tvirtinimu, Švedijos patirtis, kuomet „Pfizer“ perėmė „Pharmacia“, atskleidė, kad ši įmonė gali prisiimti didelius įsipareigojimus, tačiau realiai rūpintis tik savo kaštų mažinimu. JAV kompaniją aštriai sukritikavo ir buvęs „AstraZeneca“ vadovas Davidas Barnesas. Jo teigimu, amerikiečių bendrovė į Anglijos rinką žvelgia kaip į plėšrūnas į naują auką.

„Pfizer“ yra tarp dešimties labiausiai aplinką teršiančių įmonių Amerikoje. Prieš penkis metus kompanija sumokėjo 1,3 mlrd. JAV dolerių baudą, nes savo reklamose siūlė vaistus vartoti tais atvejais, kurie nebuvo patvirtinti Maisto ir vaistų administracijos. Tai stambiausia piniginė bauda visoje šalies istorijoje.

Tarp kitko:

„AstraZeneca“ yra antra didžiausia farmacininkė Didžiojoje Britanijoje ir septinta visame pasaulyje. Pasiūlymą susijungti britai iš „Pfizer“ išgirdo ir atmetė jau antrą kartą. Prieš tai siūlytą beveik 100 mlrd. JAV dolerių sumą amerikiečiai pakėlė daugiau nei šešiais milijardais.

Paulius Zanevičius