Alma Monkauskaitė: „Sveikatos sistema netenkina nei gydytojų, nei pacientų“

„Lietuvoje galiojantys įstatymai nėra blogi, tačiau labai dažnai stengiamasi juos apeiti. Jei taip nebūtų, medikams mūsų šalyje dirbti būtų daug lengviau“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Alma Monkauskaitė (53 m.). Politikė įsitikinusi - dabar vykdomos sveikatos reformos išeis į gerą, o pokyčiams priešinasi tie, kurie turi savų interesų.

- Pastaruoju metu sveikatos apsaugos ministras sulaukia nemažai kritikos. Kaip vertinate partijos kolegos vykdomą politiką?

- Tai pirmasis ministras po daugelio kadencijų pradėjęs realias permainas. Jis nori, kad sveikatos sistema pasikeistų. Iš tikrųjų apie sveikatos sistemą visi lyg ir žino, bet iš esmės ji netenkina nei pacientų, nei gydytojų. Ministras yra patyręs politikas ir dar medikas. Jis pradėjo nuo situacijos analizės, todėl labai gerai žino, ko reikia sveikatos apsaugai. Manau, kad daugeliui jo sumanymų, sprendimų reikėtų pritarti. Iš kur atsiranda kritika ministro atžvilgiu? Nežinau, galbūt ne visi gyvena pagal vienodas taisykles. Jeigu medikai dirba keliose ar net keliolikoje darbo vietų, savaime suprantama jie nėra visiškai skaidrūs, teisingi ir su tokiais dalykais reikia kovoti. Lygiai taip pat kovoti reikia ir su netolygumais sveikatos sistemoje – nevienodu gydytojų aprūpinimu, gydymo įstaigų tinklo išsidėstymu. Reikia keisti tai, kas vadinama sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu. Ministras tą ir pradeda daryti. O tam, kas gyvena gerai, šiltai ir sočiai ne visada tai patinka.

- Sutinkame, kad ministras daro daug reformų, tačiau štai elektroninė sveikatos sistema vis stringa. Kodėl?
- Šį klausimą reikėtų užduoti praėjusių kadencijų Seimo nariams ir vyriausybių ministrams. Sistema stringa jau daug metų. Kalbama, kad e.sveikata pradės veikti jau kitais metais. Kartu su ja atsiras ir elektroninis vaistų receptas. Kol kas toks receptas tiesiog negali funkcionuoti be visos sistemos. Tai tikrai būtų didelis palengvinimas mūsų medikams ir pacientams.

- Šį mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos paliepimu įvairios institucijos pradės vizituoti gydymo įstaigas ieškodamos nesąžiningų medikų. Manote, kad korupcija ligoninėse taip įsišaknijusi, jog yra būtinos tokios griežtos priemonės?

- Kalbos apie korupciją sveikatos sistemoje karts nuo karto pabanguoja, bet kai reikia pateikti konkrečius pavyzdžius, tokių atsiranda labai mažai arba iš viso nebūna. Kovoti su korupcija reikėtų paprasčiausiu būdu – didinant medikų atlyginimus. Pažiūrėkite, kokia situacija yra dabar. Medikų, ypač slaugytojų, algos yra labai mažos.
Man atrodo skaidrumo pridėtų ir visuotinis pajamų deklaravimas. Taip yra ir kitose užsienio valstybėse. Tada viskas būtų aiškiai matoma. Nemanau, kad medikams pakenktų ir viešųjų bei privačių interesų deklaravimas. Valstybės tarnautojai tai daro ir dabar, taip pat ir politikai, todėl nematau čia nieko blogo.

- Dažnai skundžiamasi esą geriausias medicinos paslaugas galima gauti tik didžiuosiuose šalies miestuose, tuo tarpu rajonuose – nei specialistų, nei aparatūros, nei skyrių. Dirbote gydytoja Kelmėje, kokia situacija iš tikrųjų yra mažesniuose miestuose?

- Kelmėje dirba labai daug puikių gydytojų. Nors atsižvelgiant į demografinius rodiklius Kelmės gydymo įstaiga buvo pertvarkyta, joje neliko akušerijos-ginekologijos skyriaus, bet tikrai teikiamos kokybiškos paslaugos. Ne ką prastesnė ir materialinė bazė, puikūs slaugos skyriai. Šiame miestelyje pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros tinklas labai racionaliai išdėstytas. Iš Europos Sąjungos lėšų atnaujintos visos įstaigos. Žinoma, Kelmėje teikiamos tik pirminio ir antrinio lygio medicinos paslaugos kaip ir kiekviename rajone, bet gyventojai yra patenkinti. Jei ir būna koks nors šaukštas deguto medaus statinėje, Kelmėje tai tėra šaukšteliai.
Manau, kad rajonų ligoninėse labai daug reiškia įstaigų vadyba: kokie vadovai ten dirba. Taip pat svarbus ir savivaldos vadovų – merų požiūris į sveikatą. Jeigu jiems sveikata yra tik podukra, tokia ji tampa ir visam rajonui.

- Jūsų nuomone, šalies sveikatos apsaugos sistema palanki medikams?

- Manau, kad nėra vienareikšmiško atsakomo į šį klausimą. Ar gera medikui gyventi Lietuvoje, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Visų pirma svarbus žmogiškasis faktorius – koks yra medikas. Ne ką mažiau svarbu ir tai kokioje gydymo įstaigoje jis dirba, kokiomis sąlygomis. Labai daug lemia ir bendruomenė, kurioje gyvena. Kalbant apie įstatyminę bazę, negalėčiau sakyti, jog patys įstatymai yra blogi. Bėda kita – mūsų šalyje dažnai jų nėra paisoma. Jeigu nebūtų stengiamasi įstatymų apeiti, medikų padėtis būtų tikrai geresnė.

- O kaip su privačius kabinetus turinčiais gydytojais? Pasak jų, dabar vykdoma politika jiems tikrai nėra palanki.

- Privati medicina yra visam pasaulyje. Pas mus taip pat ji turi savo vietą po saule. Tačiau esame jauna demokratija, nepriklausomi esame vos daugiau nei dvidešimt metų, privalomo sveikatos draudimo sistema egzistuoja dar mažiau laiko. Manau, kad ateityje viskas susidėlios, nes reikalingos tiek valstybinės, tiek ir privačios gydymo įstaigos. Jų priešinti nereikėtų. Beje, manau, kad visi priešinimai, apie kuriuos dabar kalbama yra tariami. Juos inicijuoja tie, kurie nori gauti daugiau pinigų. Galbūt tai yra ir kova už pacientą.

- Esate Vaiko gerovės parlamentinės grupės narė, kokių priemonių reikėtų imtis, kad paskelbti Vaikų sveikatos metai duotų rezultatų?

- Reikėtų pradėti nuo pirmų gyvenimo dienų. Aš žinau gerų pavyzdžių. Štai vienas Kelmės rajono Tytuvėnų lopšelis darželis pradeda vaikus sveikos gyvensenos mokyti jau nuo pat pradžių. Tokių pavyzdžių yra ir kituose miesteliuose, miestuose. Kita vertus, neturime tokių socialinių ir ekonominių sąlygų, kaip Vakarų šalys. Tai taip pat nulemia vaikų sveikatos rodiklius. Jeigu norime, kad mūsų visuomenė būtų sveika, turime pradėti nuo vaikų sveikatos. Todėl 2014-uosius ir pasiūlėme paskelbti Vaikų sveikatos metais. Visuomenės sveikatos specialistų darbas yra nedėkingas, nes rezultatų reikia laukti keliolika ar net keliasdešimt metų. Ilgai laukti teks ir dabar, bet pradėti kada nors reikia.Vaikų gerovės komisijoje pristačiau pranešimą apie vaikų sveikatą. Pamatėme, kad atskirose šalies savivaldybėse demografiniai ir sveikatos rodikliai labai skiriasi. Tuos netolygumus reikia mažinti. Džiaugiuosi, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau parengė Vaikų sveikatos metų priemonių planą. Tačiau su finansavimu kaip visuomet yra blogai. SAM skyrė 200 tūkst. litų šiai programai iš savo biudžeto. Deja, iš kitų institucijų kol kas nieko negirdime.

Dosjė

1987 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, gydytoja higienistė epidemiologė
2004 m. baigė Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos vadybos magistro studijas
1987-1993 m. Kelmės rajono sanitarijos-epidemiologijos stoties skyriaus vedėja
1993-2000 m. dirbo Kelmės higienos centre direktore
1997–2000 m. Kelmės rajono bendruomenės sveikatos tarybos narė
2000-2012 m. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus direktorė
2000–2012 m. Kelmės rajono bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė
2009-2012 m. Nacionalinės sveikatos tarybos narė
Nuo 2012 m. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė

Ana Daukševič