„Obamacare“: prezidentas džiūgauja, tauta nepritaria

JAV prezidentas Barakas Obama (nuotr.) džiaugiasi pagal planą vykdoma „Pacientų apsaugos ir prieinamos sveikatos priežiūros“ (PAPSP) programa. Tačiau ekspertai perspėja, kad tai daryti dar anksti. Nors 15 proc. gyventojų vis dar neturi sveikatos draudimo, jis jau dabar „suvalgo“ beveik penktadalį nacionalinių pajamų. Šiandienėje situacijoje tai gali būti pražūtinga šaliai.

Tikslas pasiektas
Praėjusią savaitę baigėsi pirmasis atviros registracijos etapas, kurio metu amerikiečiai, iki šiol neturėję sveikatos draudimo, turėjo jį įsigyti. JAV prezidentas B.Obama pranešė, kad iki praėjusio savaitgalio naujus sveikatos draudimo polisus jau buvo pasirašę 6 mln. amerikiečių – būtent tokio skaičiaus tikėjosi prezidento administracija. Tiesa, iš pradžių norėta sudaryti milijonu sutarčių daugiau, tačiau planus pakoregavo techniniai nesklandumai, kilę vos paleidus programą pernai spalį.
Nors planas įgyvendintas, naujausia „Associated Press“ paskelbta apklausa rodo, kad visuomenės palaikymas PAPSP programai rekordiškai žemas – vos 26 proc. amerikiečių pasisako už įstatymą, visuomenės vadinamą „Obamos priežiūra“ (Obamacare). Pagal įstatymą, amerikiečiai šiemet likę be draudimo, turės mokėti baudas.
JAV iki šiol nebuvo visuotinio sveikatos draudimo. Už mažas įmokas jis buvo suteikiamas tik pensinio amžiaus žmonėms bei neturtingiausiems visuomenės nariams. Jeigu amerikietis dirba didelėje įmonėje, dažniausiai šios palankiomis sąlygomis draudžia darbuotojus kolektyviniais sveikatos draudimais. Tuo tarpu mažesnių įmonių darbuotojai arba dirbantieji ne visą darbo dieną šiuos įsigyti turi patys. Be abejo, nelaimingo atvejo metu jiems suteikiama pirmoji pagalba, bet vėliau pateikiama nemenka sąskaita. Neapmokėti jos nepavyks, nes skola išieškoma. Dėl to kasmet beveik milijonas JAV gyventojų bankrutuoja nesugebėdami padengti gydymo išlaidų.

Bendras skaičius – tik statistika

JAV radijas NPR cituoja ekspertus, kurie džiugiai paskelbtus skaičius vertina atsargiau. Jų teigimu, tai, kad draudimo polisus pasirašė 6 mln. Amerikos gyventojų, dar nieko nereiškia. Setas Čandleris, dėstantis teisę Hiustono universitete, atkreipia dėmesį, kad skirtingose valstijose rezultatai labai nevienodi. Vien Kalifornijoje pasirašyta apie 850 tūkst. draudimo polisų, kas sudaro beveik šeštadalį viso kiekio. Taip pat santykinai neblogi rezultatai Niujorke, nors čia jie daugiau nei dvigubai prastesni. Dar mažiau sutarčių pasirašyta Teksaso, Luizianos, Arizonos bei Misisipės valstijose. „Tai, kad Niujorko sveikatos rinka veikia be problemų, nė kiek nepadeda draudikams Teksase, Luizianoje ar kitose valstijose. Atrodo, kad pastarosiose tiesiog per mažai žmonių pasirašė sutartis, kad programa tinkamai veiktų“, – NPR radijui aiškino S.Čandleris.

Ko daugiau: sveikų ar sergančiųjų?

Ekspertai pastebi ir daugiau programos trūkumų. Paprastai draudėjai siekia, kad bent 40 proc. apsidraudusiųjų būtų nuo 18 iki 34 m. amžiaus – teoriškai šioje amžiaus grupėje žmonės yra sveikesni, todėl jie turėtų padengti dažniau sergančiųjų gydymo išlaidas. Tačiau privatūs draudikai perspėja, kad PAPSP programoje taip nebus. „Matome daugybę žmonių, prisijungusių prie programos, ypač pirmaisiais mėnesiais, kurie naudojasi daugybe sveikatos priežiūros paslaugų. To ir reikėjo tikėtis. Žmonės, kuriems reikia paslaugų nedelsiant, pirmiausiai ir norės dalyvauti šioje programoje“, - interviu JAV televizijai „c-span“ teigė Karen Ignagni, vadovaujanti Amerikos sveikatos draudimo asociacijai. Ekspertai sako, kad net visose valstijose sėkmingai subalansavus sveikų ir sergančių apdraustųjų skaičių, vis vien liktų daug neatsakytų klausimų, todėl džiaugtis sėkmingai įveikus pirmą etapą, gerokai per anksti.

Tarp kitko:
Pacientų apsaugos ir prieinamos sveikatos priežiūros įstatymas priimtas 2010 metais. Jis skirtas 48 mln. amerikiečių, iki šiol neturėjusiems jokio sveikatos draudimo: nei iš darbdavių, nei iš valstybės, nei įsigyto privačiai. Programa tikimasi ne tik pasirūpinti visų amerikiečių sveikata, bet ir sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų kainų kilimą. Įstatymui aktyviai priešinosi Respublikonų partija ir konservatoriai, atstovaujantys privačiam sektorių. Jie įstatymą laiko nederamu valdžios kišimusi į sveikatos apsaugos rinką ir kišimusi į asmeninį gyvenimą. B.Obamos priešininkai respublikonai nenuilsdami kritikavo prezidentą dėl šio teisės akto, argumentuodami, jog jo padidės kainos - ypač bendrovėms, kurioms gresia baudos, jeigu jos nebus apdraudusios savo darbuotojų.
Federaliniu lygmeniu respublikonai jau daugiau nei 40 kartų - tačiau nesėkmingai - atšaukti šią reformą. Tačiau prezidentas pareiškė neketinantis leisti savo varžovams sužlugdyti reformos, kuri gali tapti jo didžiausiu vidaus politikos pasiekimu.

Bernardas Šaknys