Stresas dėl neramumų Ukrainoje

Pastaruoju metu jaučiu didelę įtampą dėl Ukrainoje vykstančių įvykių. Pradėjau vengti net žiūrėti televizorių, nes galimo karo grėsmė kelia įtampą. Kaip galima tokią įtampą sumažinti?

Leonidas, 68 metai

Atsako specialistas:

Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys:

- Stresas paprastai kyla, kai nebesugebame kontroliuoti situacijos. Jį gali sukelti tokios situacijos kaip šeimą užklupusios ligos, darbo praradimas, santykių griuvimas, finansinės problemos ar net karo grėsmė. Stresas turi savybę kauptis – kitas stresas nelauks eilėje, kol pasibaigs pirmasis. Kai jaučiamas per didelis ir per ilgai užsitęsęs stresas, jis tampa labai pavojingas. Todėl vos jam atsiradus, reikia stengtis išspręsti problemą.

Be jokios abejonės, kokia bebūtų karo grėsmė, vis dėlto tokia situacija sukelia žmonėms stresą. Kiekvienas stresogeninis sakinys visada padarys mums didelę įtaką. Manau, kad lietuviai žymiai jautriau reaguoja į susidariusia situaciją. Nežinau, kaip kitos šalys, bet Estija ir Latvija atrodo švelniau reaguojančios į situaciją Ukrainoje. Turėtume ir mes išlaikyti balansą, išmokti reaguoti ne taip stipriai.

Tam, kad būtų atsikratoma streso, užsienio šalyse problema keliama valstybiniu lygmeniu – įgyvendinamos įvairios programos, gyventojai šviečiami, kaip efektyviai kovoti su stresu. Paprastas žmogus gali atsisakyti streso didinant fizinį aktyvumą, mokantis atsipalaiduoti, atstatant miego balansą organizme ar kreipiantis pagalbos į gydytoją.

Žydrūnė Domarkaitė