Šiaurietiškasis ėjimas – alternatyva negalintiems sportuoti

Matau kaimynus vis einančius pasivaikščioti su Šiaurietiško ėjimo lazdomis.  Kokia  yra šiaurietiško ėjimo nauda? Ar tai tinka žmonėms, kurie nėra aktyvūs ir tik norėtų po truputį pradėti sportuoti?

Virginija, 52 metai

Vis daugiau žmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę, tinkančią bet kokio amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės. Tai taip pat puiki alternatyva žmonėms, kurie nori sportuoti, bet negali daryti to intensyviai.

Atsirado Suomijoje

Šiaurietiškasis ėjimas atsirado Suomijoje. Jau nuo 1930 metų lygumų slidininkai naudojo lazdas vasaros treniruotėms. 1996 metais ištobulinus slidinėjimo raižyta vietove techniką ir suderinus su įvairiais jėgos ir raumenų tempimo pratimais bei pradėjus gaminti specialias lazdas, ėjimo su lazdomis būdas iš Suomijos paplito visoje Skandinavijoje.

Taikomas gydymui

Šiaurietiškasis ėjimas plačiai taikomas kaip gydymo forma ir yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms. Šiaurietiškas ėjimas kaip bendro fizinio pasiruošimo ar reabilitacijos po traumų priemonė dažnai pritaikomas ir sporte.

Pralenkia paprastą ėjimą

Vaikštant su lazdomis sudeginama 20-50 % daugiau kalorijų per valandą nei einant be lazdų, o tai padeda efektyviau mažinti kūno masę, gerina medžiagų apykaitą. Sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, ypač ištvermę ir jėgos ištvermę, judesių koordinaciją.

Norint išmokti taisyklingai vaikščioti su lazdomis, vertėtų kreiptis į instruktorių. Tuomet rezultatai bus maksimalūs. Subūrus grupelę besidominčių asmenų, galima pasikviesti šios srities žinovą. Jie paprastai – buvę sportininkai ir universitetų dėstytojai, fizinio lavinimo mokytojai, kineziterapeutai, sporto treneriai.

Atsako specialistas:

Šiaurietiško ėjimo trenerė Karolina Izokaitytė:

- Šiaurietiško ėjimas kilo Suomijoje, kai slidininkams, norint padėti vasarą treniruotis, buvo sukurtos specialios ėjimo lazdos. Iš pradžių jas naudojo vien sportininkai, tačiau jos vėliau paplito ir išpopuliarėjo visame pasaulyje. Lietuvoje šis sportas tik atranda savo mėgėjus, tačiau matau ryškią tendenciją, kad ateityje jis turėtų vis populiarėti.

Šiaurietiškas ėjimas – alternatyva žmonėms, kurie nori sportuoti, bet negali daryti to intensyviai. Tai puikiai tinka žmonėms, kurie negali bėgioti dėl kelio sąnario ar čiurnos traumų, ar žmonėms, kurie mėgsta grupinius užsiėmimus.  Šiaurietiško ėjimo metu dirba 90% viso kūno, kvėpuojant dirba net pilvo  raumenys. Maždaug po 30 minučių aktyvaus ėjimo išskiria vadinamieji „laimės hormonai“ - serotoninas ir endorfinai. Šios medžiagos veikia atpalaiduojančiai, o išsiskyręs dopaminas žadina fantaziją ir kūrybiškumą.

Patartina pirmą kartą bandant šiaurietišką ėjimą, daryti tai su treneriu. Kad jis parodytų, kaip taisyklingai dėti ir laikyti lazdas, ištiesti nugarą. Dažnai matau, kad žmonės netaisyklingai vaikšto su lazdomis. Per mažai atmeta rankas atgal, deda lazdą per arti kojos, o reikia dėti maždaug per vidurį žingsnio.

Vienintelio ko reikia, norint užsiimti šiuo sportu, tai laisvalaikio apranga ir specialios šiaurietiško ėjimo lazdos. Jos yra specialiai pritaikytos greitam ėjimui, amortizuoja, todėl nekenkia sveikatai. Taip pat dabar jau ir nėra brangios. Kokybiškas ėjimo lazdas galima įsigyti nuo 40 litų.

Pagrindiniai šiaurietiškojo ėjimo privalumai:

lengvai išmokstamas;

iki 30 proc. mažiau apkrauna judėjimo aparatą, todėl ypač tinka turintiems sąnarių ir nugaros problemų;

atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys;

veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore;

vysto aerobinę ištvermę, tuo pačiu metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis;

gerina širdies ir kraujagyslių veiklą;

aktyvaus kvėpavimo dėka pagerina viso organizmo aprūpinimą deguonimi;

šiaurietiškas ėjimas yra geriausiai pritaikyta reabilitacija po sportinių traumų atvirame ore.

Žydrūnė Domarkaitė