Prieš pereinant į vasaros laiką – pasiruošimas

Kovo 30-osios naktį įvedamas vasaros laikas, tad laikrodžius turėsime persukti viena valanda į priekį. Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.

Laiko keitimo istorija

Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 metais, o panaikintas 2000-aisiais. Nuo 2003 m. sausio 1 dienos įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal.

Kenkia sveikatai

Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos daug priklauso, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita. Stokholmo Karolinskos instituto tyrimai rodo, kad laiko kaitaliojimas veikia širdies ligomis sergančius žmones - įvedus vasaros laiką, pirmąją savaitę miokardo infarkto atvejų padaugėja 5 procentais.

Bloga įtaka nuotaikai

Pastebima laiko kaitos įtaka nuotaikai, kadangi ši susijusi su šviesiu paros metu. Kaitaliojant laiką turi keistis ir gyventojų aktyviosios veiklos ir poilsio ritmai, o šie pokyčiai vaikams lankantiems mokyklas, darželius, studijuojančiam jaunimui ir darbuotojams yra priverstiniai. Laiko pokyčiai gali sutrikdyti miegą, sumažinti jo efektyvumą. Persukus laikrodžių rodykles, žmonės sunkiau keliasi į darbą, o ryte skundžiasi nedarbingumu, nuovargiu. Vaikai, atėję į mokyklą, pirmos pamokos metu būna labai mieguisti, neaktyvūs, dažnai verksmingi. Laiko keitimas kiekvieną pavasarį ir rudenį išbalansuoja jų psichinę būseną.

Geriausiai pritaiko namisėdos

Laiko pasikeitimas daro tik trumpalaikę įtaką organizmui. Paprastai prisitaikyti užtenka vienos, kartais - kelių savaičių, tačiau vaikams adaptacija prie naujo laiko gali trukti maždaug mėnesį. Mažiausiai laiko įvedimas veikia žmones, kurie visą dieną leidžia namuose. Jie nejaučia miego trūkumo, nors ir jaučiasi pavargę. Adaptacija prie naujo laiko jiems trunka vidutiniškai vieną savaitę.

Verta žinoti

Kaip elgtis, kad pasikeitęs laikas kuo mažiau pakenktų sveikatai?

Likus kelioms dienoms iki vasaros laiko įvedimo eikite anksčiau miegoti, anksčiau pusryčiaukite, o ypač paraginkite taip elgtis mokyklą lankančius vaikus.

Pirmomis dienomis po vasaros laiko įvedimo rekomenduojama valgyti tik lengvą vakarienę, kad neapsunkintumėte skrandžio ir naktį galėtumėte tinkamai pailsėti.

Atsisakykite kavos, stiprios juodos arbatos ir kitų stimuliuojančių gėrimų, kad galėtumėte greičiau užmigti.

Jei negalite užmigti, išgerkite vaistažolių arbatos ar šilto pieno su medumi.

Lėtinėmis ligomis sergantiems arba intensyviai besigydantiems žmonėms reikia atsargiau vartoti vaistus.

Žydrūnė Domarkaitė