Onkologinė sesers liga labiausiai paveikė broliuką

Prieš kelis mėnesius dukrai buvo diagnozuota leukemija. Ši žinia paveikė visą šeimą, bet labiausiai jos mažąjį broliuką. Vaikas atrodo išsigandęs ir elgiasi keistai. Dažnai aptinku jį nuliūdusį. Nors stengiamės kuo daugiau laiko praleisti su vaiku, jis nuolat sielvartauja, ar sesutė išgyvens, nors apie mirtį net nesame kalbėję. Mažajam yra 5 metai, todėl nebežinau, kaip geriausiai paaiškinti jam susiklosčiusią situaciją.

Donata, 35 metų

Rūpinimasis sergančiu vaiku reikalauja energijos, kantrybės ir atima jėgų iš visos šeimos. Tai ypač paveikia kitus mažuosius. Laiku nepaaiškinus situacijos, juos gali ištikti rimti psichologiniai sutrikimai.

Vaiko reakcija

Vaikai į stresą ar susidariusias krizines situacijas šeimoje reaguoja skirtingai. Susidūrus su brolio ar sesers liga dažniausiai siekiama didesnio tėvų dėmesio. Vaikas gali pradėti persekioti gimdytojus, reikalaudamas laiko, arba pradėti pavydėti sergančiajam. Kai kurie vaikai elgiasi priešingai - praranda aktyvumą ir rodo mažiau susidomėjimo aplinkiniu pasauliu, nuliūsta ir net panyra į depresiją.

Mažieji neparodo, tačiau turi daug jiems rūpimų klausimų ir baimių. Dažniausiai juos gvildena savyje ir tik tėvams patiems paklausus vaikas gali atsiverti. Jis gali rūpintis, ką brolis ar sesuo padarė, kad susirgo, kodėl jo ar jos nepaleidžia iš ligoninės. Vaikas taip pat gali nerimauti ar ir jam pačiam yra grėsmė susirgti ir kas pasirūpins juo, jei tėvai slaugys brolį ar sesę.

Kaip elgtis tėvams

Dažnai tėvai būna susirūpinę sergančiojo sveikata ir nebeturi laiko ar jėgų pasikalbėti su sveikuoju vaiku. Vis dėlto pokalbis – pirmasis žingsnis, kuris turėtų būti žengtas po žinios apie ligą.

Ne visų situacijų metu tėvai gali būti su vaiku, kartais gydymo tikslais tenka išvykti į kitus miestus, ar net šalis. Tokiu atveju vaikams padeda pokalbiai su kitais artimaisiais. Nesvarbu, ar tai seneliai, teta, dėdė. 

Jei vaikui sunku apie susidariusią situaciją kalbėti, padeda piešiniai, laiškai. Vaikams svarbu išlieti emocijas, mintis. Patartina sudaryti sąlygas vaikui pakalbėti su broliu ar seserimi telefonu ar bent leisti nupiešti atviruką.

Supažindinant su ligonine
Jei vaikas mažai ar iš viso nepraleidžia laiko su sergančiuoju broliu arba seserimi, yra galimybė, kad jis įsivaizduos situaciją visiškai kitaip ir nesupras, kas iš tikrųjų vyksta.

Rekomenduotina vaiką bent kartą nusivesti į ligoninę aplankyti sergančio brolio ar sesers. Jei vaikas po ligos akivaizdžiai pasikeitęs, nuslinkę plaukai, matosi išsekimas, reiktų paaiškinti to priežastis. Taip pat kaip įmanoma švelniau ir prieinamiau, stengiantis neišgąsdinti supažindinti vaiką su ligonine, jos aplinka.

Specialisto komentaras

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Minialgienė:

- Didžiausia klaida padaroma tada, kai susirgus vienam vaikų, tėvai pradeda slėpti situaciją ir mažiau skirti dėmesio kitam vaikui. Tuomet jis jaučiasi nesaugiai, nesupranta, kas vyksta.

Bet koks situacijos slėpimas ar vengimas apie ją kalbėti gali turėti skaudžių padarinių. Vaikas, reikalaudamas tėvų dėmesio, gali pradėti kenkti broliui ar sesei, jį gali pradėti kankinti nemiga, dirglumas, apetito sutrikimai. Tokiais atvejais geriausiai kreiptis į specialistus.

Svarbiausia suprasti, jog vaikas pakelia tiek sunkumų, kiek tėvai jiems padeda tai padaryti. Dėl šios priežasties reikėtų pasistengti elgtis su vaiku kuo švelniau, rūpinantis juo, atkreipiant dėmesį į jo emocinę būseną.

Reikia visada atrasti laiko tęsti jau įprastus vaikui ritualus, prie kurių jis pripratęs. Nesvarbu, ar tai būtų pasakų skaitymas, ar arbatos gėrimas. Tai suteikia vaikui saugumo, pasitikėjimo. Taip pat reikėtų praleisti kelias valandas vien su vaiku: pažaisti jo mėgstamą žaidimą ar užsiimti kokia kita jo mėgstama veikla.

Prie brolių ir seserų nereikėtų minėti mirties temos,jei nėra visiškai aišku, kad itin sunkios būklės vaikas mirs. Tačiau jei susiklosto tokia situacija, negalima atimti vaikui galimybės atsisveikinti.

Žydrūnė Domarkaitė