Sveikatos naujienų portalas: sveikatos aktualijos, politika, naujienos


Galvą skauda ir dėl įstaigų oro

Pastaruoju metu darbovietėje praleidžiu daugiau nei 10 valandų per parą ir pastebėjau, kad dažnai kamuoja galvos skausmai. Vos išėjus iš patalpos, į lauką, pasidaro geriau. Spėju, kad tai gali būti susiję su patalpa, nes šiuo metu kabinetas vėdinamas dirbtinės ventiliacijos pagalba. Norėjau paklausti specialistų nuomonės, kaip didesnėse įstaigose susitvarkoma su tokia problema?

Libertas, 36 metai

Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybė Lietuvoje beveik netiriama, neatliekamas patalpų oro kokybės nuolatinės stebėsenos ir poveikio sveikatai vertinimas. Oras blogėja renovuotuose ar naujuose pastatuose, kuriuose pakeisti langai, bet neįrengta reikiama oro judėjimo sistema. Masinio susibūrimo patalpose mechaninio vėdinimo sistemos neįrengtos arba neveikia. Tokiose patalpose nustatyta didelė anglies dvideginio koncentracija, santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Didėja rizika užsikrėsti oro lašelinėmis infekcijomis.

„Nesveikų pastatų“ sindromas

Terminas „nesveikų pastatų“ sindromas yra sukurtas 1970 metais. Šis terminas yra naudojamas pastatų, būstų apibūdinimui. Buvimas tokio tipo pastatuose sukelia eilė nepageidaujamų padarinių žmogui: akių gleivinės dirginimą, odos pažeidimus, niežėjimą, pleiskanojimą, paraudimą, galvos skausmus, padidintą nuovargį.

Atsiradusių simptomų priežastys dažniausiai nėra žinomos ir išnyksta asmenims palikus būstą. Gali būti ir tokių atvejų, kad simptomai persipina su liga, kuri gali būti atsiradusi nepriklausomai nuo „nesveiko pastato“ įtakos sveikatai. Terminas „nesveiko pastato sindromas“ yra naudojamas, kad apibūdintų situacijas, kuriose gyvenamojoje aplinkoje gyventojai patiria neigiamus sveikatos simptomus, kurie yra susieti su laiku praleistu pastate, tačiau jokia specifinė liga ar priežastis negali būti identifikuotos.

Atsako specialistė:

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė:

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko, o tai reiškia, kad tiek pat laiko kvėpuojame perdirbtu oru. Tokiame ore, ypač jeigu kalbame apie įprastą ventiliacijos sistemą, kaupiasi dulkės, pelėsis, bakterijos, virusai, cigarečių dūmai, įvairios cheminės medžiagos ir kiti toksinai, kurių kiekis, pakartotinai naudojant tą patį orą, vis didėja. Tai pamažu daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Mes metų metus galime nepajusti tikrosios organizmui padarytos žalos.

Patalpos oro tarša viršija lauko

Oro taršos lygis patalpose gali būti žymiai didesnis nei lauke. Cheminės medžiagos patenka į patalpas iš lauko ar išsiskiria iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose.

Simptomai dingsta išėjus į lauką

Ilgai būdamas užterštose, nevėdinamose patalpose žmogus gali jausti įvairius negalavimus: galvos, akių, nosies skausmus, taip pat gali skųsti gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu ar niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Dažnai šie simptomai dingsta žmogui išėjus iš užterštos patalpos. 

Cheminių medžiagų, galinčių paveikti žmonių sveikatą, koncentracija patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą ar ką tik įrengus patalpų vidaus apdailą, pastačius naujus baldus. Praėjus tam tikram laikotarpiui šių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų pradeda mažėti.

Geriausia – kuo dažniau vėdinti

Norint, kad patalpų oras būtų pakankamai švarus, šviežias oras turi tekėti iš švarių patalpų ar lauko į mažiau švarias patalpas. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.

Pavojingiausi - pelėsiai

Įrengiant ar remontuojant patalpas svarbu atidžiai parinkti patalpų vidaus apdailos medžiagas. Natūralaus medžio grindys, durys yra ne tik gražios, bet ir nekels pavojaus sveikatai. Renkantis sienų apmušalus reikėtų atkreipti dėmesį, kokie dažai buvo naudojami jų gamybai. Sienų apdailai naudojamos medžiagos turėtų ,,kvėpuoti“ – tuomet jose nesiveis pelėsiniai grybai. Langų užuolaidas patartina rinktis iš natūralių audinių: lino, medvilnės, šilko.

Specifinis, priplėkęs kvapas yra vienas rodiklių, kad patalpas apniko pelėsiniai grybai arba vadinamieji mikromicetai. Ant patalpų sienų taip pat atsiranda tamsios dėmės, kurios ilgainiui išplinta. Žmogaus sveikatai ypač pavojingos augančių pelėsių sintetinamos nuodingos medžiagos – mikotoksinai. Pastarieji kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemoms, turi kancerogeninių savybių, gali įjautrinti žmogaus organizmą, sukelti alergines ligas. Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, žmonės su nusilpusiu imunitetu bei sergantys kvėpavimo sistemos ligomis.

Kaupiasi kenksmingos medžiagos

Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7–12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų. Net ir esant nedidelei teršalų koncentracijai ore, nuolat kvėpuojant tokiu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, kurių poveikis pasireiškia po tam tikro laiko. Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės.

Patarimai:

Rengiant gerą patalpų vėdinimą, naudokite filtrus ir kontroliuokite drėgmę, taip galėsite žymiai sumažinti patalpų oro teršalų koncentraciją. Oro kondicionavimas suteiks šias galimybes;

Venkite sintetinių oro gaiviklių. Nors citrusinių vaisių ar gaivus gėlių aromatas dažnai asocijuojasi su neseniai išvalytais kambariais ar išskalbtais drabužiais, tačiau sintetiniais aromatais prisotinti valikliai į orą išskiria šimtus cheminių medžiagų, kurios nepadidina švaros. Be to, šios cheminės medžiagos dažniausiai nenurodomos etiketėse, nors neretai būna toksiškos;

Rinkitės bekvapes skalbimo priemones arba tas, kurių sudėtyje yra natūralūs kvapai;

Rinkitės švelnesnius valiklius be dirbtinių kvapų;

Nenaudokite aerozolių: dezodorantų, valiklių ir oro gaiviklių;

Jei įmanoma, praverkite langus, tegul patalpos išsivėdina ir jose nesikaupia cheminės medžiagos;

Auginkite darbe augalus. Jie ne tik papuoš aplinką, bet ir valys orą.

Žydrūnė Domarkaitė


Komentarai: Galvą skauda ir dėl įstaigų oro

Nėra komentarų.

SAVAITĖS EKSPERTAS

Lieknėti padeda žolelės?

Esu girdėjusi, kad metant svorį patariama gerti žolelių arbatų. Ar tai tiesa? Lijana Žolininkė Aušra Žvirblienė: - Metant svorį svarbu pasikonsultavus su gydytoju dietologu, ne tik iš esmės pakoreguoti valgiaraštį, bet ir pakeisti kai kuriuos mitybos įpročius. Pavyzdžiui, valgyti reguliariai,...

—————

Net ir sveiki 40-mečiai kraujospūdį turi matuotis kartą per mėnesį

Nuėjau pas gydytoją dėl darbo sveikatos knygelės, jis liepė man matuotis spaudimą bent kartą per savaitę, nes turiu antsvorio. pasimatavai, spaudimas buvo normalus. Ar ir toliau turiu matuoti spaudimą? Kas kiek laiko tai daryti? Sigitas, 39 m. Labai svarbu hipertenziją diagnozuoti laiku ir...

—————

Be ekrano – nė žingsnio

Mano penktokas sūnus jau nebegali gyventi be planšetinio kompiuterio. Su vyru ribojame jo laiką prie kompiuterio, bet tada jis susierzina, tampa net agresyvus. Aiškiname jam, kad taip ir priklausomu galima pasidaryti. Gal jau mums reikėtų profesionalo pagalbos? Lijana Apie tai, kad kompiuteriai,...

—————

Kai mokinukai neatlaiko krūvių

Higienistai apskaičiavo, kiek valandų per dieną moksleiviai gali skaityti, rašyti, spręsti uždavinius ir įsiminti, ko mokėsi, nepakenkdami savo sveikatai. Penktokams, kurie mokosi penkias dienas per savaitę, turėtų būti ne daugiau kaip 28 pamokos. Jei mokomasi šešias dienas per savaitę, pamokų...

—————

Šiluma kaulų nelaužo. O šaltis?

Mokslininkai ilgokai gyrė šilumą, laikydami ją tinkamiausia terpe organizmui, tačiau, priekabiai ištyrę šalčio poveikį sveikatai, jie išsiaiškino, kad naudingesnė yra žema temperatūra. Žiemos vaikai - sveikiausi Priešingai vyraujančiai nuomonei, žmonės dažniau serga ne per šalčius, o per atlydžius...

—————

Orų permainos žada gripą

Žiema atneša ne tik sezoninę depresiją, bet ir sezoninio gripo epidemijas bei kvėpavimo takų virusines infekcijas, paprastai vadinamas peršalimu. Išvengti sunku Gydytojai teigia, kad apsisaugoti nuo respiratorinių ligų praktiškai negali niekas. Net skiepijimas padeda anaiptol ne visada. Neišgelbės...

—————

Prostatos vėžys – paveldimumas neįrodytas, bet...

Mano tėvas ir senelis sirgo prostatos vėžiu. Girdėjau, kad ši liga paveldima. Ar tai tiesa? Simonas Medikai tvirtina, kad šiuo metu mokslas neturi patikimų duomenų apie prostatos vėžio paveldimumą, tad dėl to vyrai labai nerimauti neturėtų. Tiesa, hormoniniai vyriško organizmo ypatumai, pavyzdžiui,...

—————

Temperatūrų kontrasto pavojai

Žiema žmogui grasina ne tik nušalimais, peršalimais ir gripo epidemijomis, bet ir staigia temperatūrų kaita, iš šalčio įėjus į patalpą ir atvirkščiai, o tai žalinga sveikatai. Nespėja prisitaikyti Mes patys sukuriame sau šį diskomfortą, galintį rimtai pakenkti sveikatai. Tad kuo gi pavojinga staigi...

—————

Išganingi įpročiai „suprogramuos“ gerą savijautą

Egzistuoja būdų rytais „suprogramuoti“ gerą visos dienos savijautą. Išsiugdžius tam tikrus įpročius, galima tapti sveiku ir laimingu bei puikiai atrodyti. Stiklinė vandens Vos pabudus, reikia išgerti stiklinę vandens, juk per naktį oda išgarino daug skysčio. Dar daugiau naudos bus, jei į vandenį...

—————

Per šalčius – „svogūno“ apranga

Negi iš tikrųjų per didelius šalčius geriau nevilkėti medvilninių rūbų, o viršutiniam apdarui labiau tinka pūkinė striukė? Viktorija Vienas patikimiausių būdų nešalti – „svogūno“ apranga, mat tarp drabužių susidarę oro tarpsluoksniai sudaro patikimą apsaugą. Reikia rinktis natūralaus pluošto...

—————